Alfonsas Lipniūnas

Lipninas Alfonsas, Lipnckas 1905 03 12Talkoniai (Pumpėnų vlsč.) 1945 03 28Puck (Pamario vaivadija; 1989 09 12 perlaidotas Panevėžyje), Lietuvos katalikų kunigas, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis. Dievo tarnas (2006).

Biografija

1930 baigė Kauno kunigų seminariją, įšventintas kunigu. 1932 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1930–35 Panevėžio katedros vikaras, Panevėžio vyskupijos Jaunimo reikalų direktorius. Vadovavo Panevėžio ateitininkams, angelaičiams, pavasarininkams; vyriausybei uždraudus jų veiklą mokyklose, padėjo kurti organizacijas už mokyklos ribų. Nuosekliai siekė katalikybės principų įgyvendinimo, kritikavo prieš katalikų veikimą nukreiptą valdžios politiką – už tai jam buvo iškelta 15 bylų, baustas piniginėmis baudomis. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose Ateitis, Pavasaris, Jaunimo vadas, Rytas, Tiesos kelias, Panevėžio garsas.

Alfonsas Lipniūnas (dailininkė J. Paltarokaitė‑Šalkauskienė, aliejus, 1987, Panevėžio katedra)

1935–37 studijavo sociologiją Lille’io universitete, 1937–39 – Paryžiaus katalikų institute. Nuo 1939 Respublikos pedagoginio instituto Panevėžyje (vėliau Vilniuje, dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) lektorius; profesorius (1940). Nuo 1942 Vilniaus kunigų seminarijos sociologijos ir pastoracinės teologijos profesorius, Vilniaus universiteto kapelionas. Rūpinosi badaujančiais miestiečiais, 1941 Vilniuje su kitais įsteigė šalpos organizaciją Laisvės fondas. 1940–43 buvo Šv. Jonų bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios pamokslininkas; pamoksluose skleidė tautiškumo, aukštos dorovės idėjas, kėlė mintį apie lietuvių misiją Rytų ir Vakarų kultūrų kryžkelėje, ragino jaunimą ir inteligentiją nestoti į vermachtą; apkaltintas kurstymu prieš okupacinę valdžią 1943 nacių areštuotas ir išvežtas į Stutthofo koncentracijos stovyklą. Čia slaptai aukojo Mišias, teikė sakramentus, šelpė ligonius, dalijosi su jais savo maistu.

Rašytinis palikimas

Parašė knygą Penkių valstybių sostinėse (1933), iš vokiečių kalbos išvertė A. Huonderio Baltoji rožė (1935), B. Arenso Paskutinioji pergalė (1936). Dar išleistas A. Lipniūno pamokslų rinkinys Lauko lelijos (1939 ²2020).

Apdovanojimas

Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžius (2005; po mirties), Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (2022; po mirties).

L.: J. Antanavičius, R. Gasparaitytė Kunigas Alfonsas Lipniūnas Vilnius 1995; V. Kodis, R. Laukaitytė, A. Bubnys Alfa: Kankinio Alfonso Lipniūno gyvenimo istorija Vilnius 2022.

145