Alfonsas Morkūnas

Morknas Alfonsas (slap. Plienas) 1908Juodžiūnai (Žemaitkiemio vlsč.) 1949 12 30Juodkiškiai (Pabaisko vlsč.), vienas antisovietinių partizanų Aukštaitijoje vadų. Partizanų kapitonas (1948). Kapitonas (1998, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties).

Veikla

1930–40 tarnavo Lietuvos kariuomenėje, nuo 1931 buvo liktinis; vyriausiasis puskarininkis (1940). Per 1941 antisovietinį Birželio sukilimą 06 23–24 jo vadovaujami sukilėliai užėmė Lyduokius. 1944 pradžioje įstojo į Vietinę rinktinę. 1944 vasarą Žemaitkiemio valsčiuje sutelkė apie 20 partizanų būrį (jame buvo ir A. Morkūno broliai Karolis ir Stanislovas); 1944 09 būrys pasitraukė į Balninkų miškus ir prisidėjo prie J. Šibailos (slapyvardis Diedukas) suorganizuotos partizanų rinktinės.

Alfonsas Morkūnas

Nuo 1945 01 vadovavo kuopai, kuri prisidėjo prie Didžiosios Kovos apygardos (vadas J. Misiūnas, slapyvardžiu Žalias Velnias). 1945 10 A. Morkūnas buvo paskirtas Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės vadu. 1946 pabaigoje atsisakė pranešti naujam apygardos vadui V. Pečiūrai (partizaninis slapyvardis Griežtas, saugumo agento – Gediminas) apie rinktinės ginkluotę, ryšius ir kitką. 1948 08 05 (kitais duomenimis, 1948 09 01) Šiaurės rytų Lietuvos srities vado A. Slučkos (slapyvardis Šarūnas) paskirtas Didžiosios Kovos apygardos vadu. A. Morkūnas pasižymėjo drąsa: dienos metu sušaukdavo miestelių ir kaimų gyventojus į mitingą, agitavo priešintis sovietiniam okupaciniam režimui ir kvietė stoti į laisvės kovą.

1948 08 iš A. Slučkos sužinojęs, kad J. Markulis yra provokatorius ir vykdo saugumo užduotis, nutraukė ryšius su saugumiečių kontroliuojamu Didžiosios Kovos apygardos štabu. Vadovavo partizanams užimant Žemaitkiemį, Želvą, Šešuolius, Lyduokius. Išdavus saugumo agentui (slapyvardis Veter) žuvo susirėmime štabo bunkeryje B. Tarulio sodyboje su kitais vadais: J. Grigu (slapyvardis Geniukas), V. Ališausku (slapyvardis Puškinas), B. Medelsku (slapyvardis Krienas) ir B. Dūda (slapyvardis Narutis). Palaikai išniekinti Ukmergės saugumo būstinės kieme ir užkasti Ukmergės miesto sąvartyne Pivonijos šile.

Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas

Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (1998, po mirties).

A. Morkūno žūties vietoje Juodkiškiuose 1997 pastatytas paminklas (2001 rekonstruotas). Užkastų neatpažintų kovotojų palaikai (tarp jų gali būti A. Morkūno ir jo bendražygių) 1989 ir 1990 perkelti ir palaidoti Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse.

Plienas; -Alfonsas Morkūnas

2737