Randakẽvičius Alfonsas 1919 05 01Dovainonys 1978 12 07Druskininkai (palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse), Lietuvos sovietinio saugumo veikėjas. Saugumo generolas majoras (1964).
1940 06 įstojo į Lietuvos komunistų partiją; dirbo komjaunime. Per SSRS–Vokietijos karą (1941–45) buvo sovietinės kariuomenės Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos pulko komjaunimo biuro sekretorius, divizijos politinio skyriaus viršininko padėjėjas. 1946–49 Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro komiteto agitacijos ir propagandos sekretorius. 1952 Maskvoje baigė Aukštąją partinę mokyklą prie Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto. 1952–56 tarnavo SSRS kariuomenėje, buvo dalinio vado pavaduotojas politiniams reikalams. 1956–59 LSSR Valstybės saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, 1959–67 pirmininkas. 1967–70 SSRS KGB I vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotojas. 1970–77 LSSR teisingumo ministras. 1978 baigė Vilniaus universitetą.
Spaudoje ir per radiją uoliai organizavo ideologinę ir nuolankumo sovietiniam okupaciniam režimui propagandines kampanijas, aktyviai dalyvavo visose Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) ir Lietuvos komunistų partijos prieš lietuvių tautą rengiamose politinėse akcijose. Plėtė KGB aparato tinklą Lietuvoje. Kartu su kitais sovietų veikėjais nuolat kišosi į Lietuvos Katalikų Bažnyčios vidaus gyvenimą, rinko aktyviausius dvasininkus kompromituojančią medžiagą, neleisdavo jiems eiti pareigų, kai kuriuos ištrėmė į nuošalias Lietuvos vietas, persekiojo tikinčiuosius. Būdamas teisingumo ministru su LSSR KGB pirmininku J. Petkevičiumi vadovavo kitaminčių persekiojimui, politinių bylų klastojimui. 1977 iš pareigų atleistas.
1952–60 kandidatas į Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narius, 1960–67 ir 1971–78 priklausė šiam komitetui; 1961–62 kandidatas į Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto biuro narius. 1955–59 ir 1971–78 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1955–59 prezidiumo narys. 1962–70 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
-Alfonsas Randakevičius
L: V. Tininis Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai Vilnius 1994.