Alfonsas Vaišvila

Vašvila Alfonsas 1942 10 01Zbaras (Šiluvos valsčius), lietuvių teisininkas, filosofas. Habil. dr. (social. m.; filos. m. dr. 2001).

Išsilavinimas ir veikla

1970 baigęs Vilniaus universitetą iki 1973 jame dėstė. 1973–83 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute (1969–77 Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Filosofijos, teisės ir sociologijos skyrius). 1983–93 dėstė Lietuvos pedagogų kvalifikacijos kėlimo institute (1950–90 Mokytojų tobulinimosi institutas), Kultūrologijos katedros vedėjas. 1986–91 dirbo ir Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos katedroje. 1994–2001 Teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1993–2017 dėstė Mykolo Romerio universitete (1990–97 Lietuvos policijos, 1997–2000 Lietuvos teisės akademija, 2000–04 Lietuvos teisės universitetas), 1998–2011 Teisės filosofijos katedros vedėjas; profesorius (2001), garbės profesorius (2012). Buvo Lietuvos mokslo ir studijų fondo Ekspertų komiteto narys (pirmininkas).

Alfonsas Vaišvila

Alfonsas Vaišvila

Mokslinių darbų pagrindinės sritys: filosofijos istorija, mokslų metodologija, teisės filosofija ir teorija, pedagoginės minties istorija, regioninė istorija. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių lietuvių, rusų, ukrainiečių, vokiečių, anglų kalbomis. Sukūrė bendrą teisinio pažinimo metodą – teisinį personalizmą.

Knygos

Svarbiausi veikalai: Logikos mokslas Lietuvoje (1980), Šiluvos mitas (²1985), Kodėl esame tokie, kokie esame? (1991), Lietuva ir asmenybė kryžkelėje (1992), Liberalizmas ir dorovinės būties krizė (1997), Šiluvos apšvieta (1592–1992) (1999), Socialliberalizmas (1999), Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje (2000), Teisinis personalizmas: teorija ir metodas (2010), Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX) (1 tomas 2013, 2 tomas 2017, 3 tomas 2021), Nenusilenkusi Šiluva (2018). Monografijos: Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė (2003), Lietuvos ateitis pasaulio kontekste (2003 ²2004), Šiuolaikinė filosofija: globalizacijos amžius (2004), Tautinės tapatybės dramaturgija (2005), Tautiškumas ir pilietiškumas (2007 visos su kitais).

Su kitais parašė ir sudarė monografiją Teisė ir demokratija. Demokratijos raida Lietuvoje: tarp Vakarų ir Rytų (1990-2007 m.) (2009).

Mokomasis leidinys Žmogaus teisės ir jų gintis (su G. Mesoniu, 2000). Vadovėlis Teisės teorija (2000 ⁴2014). Mokslo studija Teisės raida: retrospektyva ir perspektyva: Liber Amicorum Mindaugui Maksimaičiui (su kitais, 2013).

Alfonsas Vaišvila

Apdovanojimai

Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2004).

640