Álfonsas X Išmintngasis (Alfonso X el Sabio) 1221 11 26Toledo 1284 04 04Sevilija, Kastilijos ir Leono karalius (1252–82). Ferdinando III Šventojo ir Beatričės Švabės sūnus.
Tęsė kovą prieš musulmonus (1262 užėmė Cádizą). Naudodamasis tuo, kad buvo Pilypo Švabo vaikaitis, 1257–75 siekė (nesėkmingai) Šventosios Romos imperijos sosto.
Jam valdant išleistas pirmasis įstatymų rinkinys kastilų kalba Septynios dalys (Siete Partidas), kuris apribojo regionų privilegijas ir sukėlė didikų bei miestų pasipriešinimą. Alfonso X Išmintingojo iniciatyva iš arabų į lotynų ir kastilų kalbas buvo verčiami astrologijos, teisės ir istorijos veikalai, į kastilų kalbą išversta Biblija, parašyta pirmoji Ispanijos istorija. Jo nurodymu arabų ir žydų mokslininkai 1248–52 sudarė planetų judėjimo lenteles, pavadintas Alfonso vardu.
Nuverstas sūnaus Sančo IV.