Alfonsas Žvilius
Alfonsas Žvilius
Žvlius Alfonsas 1944 04 02Petrikaičiai (Kretingos valsčius), lietuvių grafikas. 1971 baigė Lietuvos dailės institutą, 1984–2011 jame (nuo 1990 Vilniaus dailės akademija) dėstė; profesorius (1995). 1969–75 dirbo leidykloje Vaga, 1975–84 – Mokslas.
Kūryba
Sukūrė estampų (ciklai Dvylika dorybių ir septynios didžiosios nuodėmės 1983–89, Užrašai 1990, Nuotaikos 1993–94), plakatų. Daugiausia linoraižinio technika apipavidalino ir iliustravo apie 700 knygų (A. Baranausko Anykščių šilelis 1985, A. Žukausko Senmotė 1985, Tūkstantis ir viena naktis: Arabų pasakos 8 t. 1993–96, A. Maldonio Tirpstantys ledynai 2003, W. Shakespeare’o Sonetai, Dante’s Dieviškoji komedija. Skaistykla, abi 2009, ir Dieviškoji komedija. Rojus 2010). Kūriniai raiškios kompozicijos ir piešinio, būdinga preciziška štrichuotė. Sukūrė Visuotinės lietuvių enciklopedijos dizainą (2001).
A. Žvilius. Žvėris iš ciklo Nuotrupos (linoraižinys, 1994; © LATGA, 2020)
Parodos
Nuo 1971 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje); svarbiausios individualios Rabate (1982), Lemonte (1997), Vilniuje (1999, 2004 – su žmona I. Žviliuviene, abi su dukterimi Živile Žviliūte).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1986).
2271