Laurinãvičius Alfredas 1957 04 18Vilnius, lietuvių statybos inžinierius, kelininkas. Dr. (technol. m.; techn. m. kand. 1989).
Išsilavinimas ir veikla
1980 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir jame (nuo 1996 Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėsto, 1995–2013 Kelių katedros vedėjas, 2011–16 dar ir šio universiteto plėtros, nuo 2016 akademinės integracijos ir plėtros prorektorius; profesorius (2002). Stažavo Dresdeno aukštojoje mokykloje (1990–91), Verslo vadybos institute Merseburge (1992–93), Žemutinės Saksonijos vadybos akademijoje (2000).
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys – kelių tiesimo medžiagos ir technologijos, geležinkelių tiesyba, naujų technologijų diegimas (asfaltbetonio mišiniai ypatingoms automobilių transporto apkrovoms), eismo saugumas, klimatologija. Dalyvavo 4 (dviem vadovavo) tarptautiniuose Europos Komisijos ir Eurospos Sąjungos projektuose (Lietuvos kelių ir geležinkelių konstrukcijų atitiktis Europos normatyvams, Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio konstrukcijų techninės priežiūros konsultacijos, laboratoriniai tyrimai ir konstrukcijos įgyvendinant Europos komisijos ISPA transporto programą Lietuvos keliuose, t. p. pagal PHARE programą – Transporto infrastruktūtos įtaka Lietuvos‑Lenkijos pasienio ūkiniam vystymui, Regioninės plėtros fondo eismo saugumo – Baltris).
Alfredas Laurinavičius
Paskelbė daugiau kaip 160 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 50 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Brazilijoje, Pietų Korėjoje, Italijoje ir kitur.
Knygos
Parašė knygas: Geležinkelių inžinerija (su Kaziu Sakalausku ir Igoriu Podagėliu, 1997), Automobilių kelių investiciniai projektai (su kitais, 2006), Keliai ir klimatas (su kitais, 2014), Kelio, kelio statinių, žemės sankasos priežiūros ir remonto darbų saugos ir sveikatos technologinių kortelių aprašas (su kitais, 2014), Kelių ir gatvių priežiūra žiemą (su kitais, 2016), Geležinkelio kelias (su kitais, 2018).
Apdovanojimai
Lietuvos mokslo premija (2006, su D. Čygu).