Römeris Alfredas (Alfred Römer), Rèmeris 1832 04 04Vilnius 1897 01 24Karolinavo dvaras (Švenčionių apskritis, dabartinė Vitebsko sritis, Baltarusija; palaidotas Trakų bažnyčios koplyčioje), Lietuvos tapytojas, grafikas, skulptorius. E. J. Römerio sūnus, E. M. Römerio brolis.
Mirus motinai (1834), o tėvą ištrėmus į Vologdą (1839), A. Römerį auklėjo seneliai. 1844 mokėsi piešti pas Vincentą Dmachauską, 1845–50 – pas K. Rusecką Vilniaus bajorų institute. 1850 išvyko į Vologdą pas tėvą, kuris toliau mokė jį piešti, 1852 su šeima grįžo į Lietuvą. Vilniuje, vadovaujamas dailininko J. Zenkevičiaus, tęsė dailės mokslus vadinamojoje Römerių akademijoje (jų namuose). 1857 su J. Zenkevičiumi išvyko į 2 metų kelionę po Europos meno centrus: Dresdeną, Berlyną, Kölną, Briuselį, Briugę, Antverpeną, t. p. Šveicariją; turėjo tapybos studijas Paryžiuje, Romoje, Oostendėje.
1859 grįžęs į Lietuvą apsistojo Kriaunų dvare (netoli Rokiškio). 1863 už dalyvavimą rengiant sukilimą areštuotas, 1864–65 kalintas Dinaburgo (dabartinio Daugpilio) tvirtovėje, jo dvaras sekvestruotas. 1867–74 gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Vokietijoje. 1869–71 Paryžiuje mokėsi tapybos ir grafikos. 1871–74 studijavo Miuncheno dailės akademijoje, specializavosi tapyti portretus. 1875 lankėsi Florencijoje, Paryžiuje. Domėjosi Lietuvos istorija ir etnografija, rinko tautodailės eksponatus, piešė ir tapė juos, siuntė į Krokuvą, Varšuvą, Lvovo Ossolińskių muziejų. 1884–93 su šeima gyveno Krokuvoje (vasaromis grįždavo į Lietuvą). 1895 lankėsi Italijoje. Nuo 1888 buvo Lenkijos mokslų akademijos Meno istorijos komisijos ir Krokuvos tapytojų ir skulptorių klubo narys.
Parašė straipsnių apie dailę (Vilniaus meno mokyklą, Slucko juostas, Vilniaus bažnyčių freskas), etnografiniais klausimais, rinko medžiagą Lietuvos dailininkų biografijoms. Bendravo su dailininkais Aleksanderiu ir Maksymilianu Gierymskiais, B. M. Rusecku. 1876 dalyvavo Vilniaus dailės kūrinių nuolatinės parodos draugijos parodoje, 1894 ir 1897 – dailės parodose Vilniuje, eksponavo kūrinius Zachęta draugijos ir Krywulto salono parodose Varšuvoje, Dailės bičiulių draugijos parodose Krokuvoje ir Lvove.
A. Römeris. E. J. Römerio portretas (akvarelė, 1859, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
A. Römerio kūrybai būdinga raiškus realistinis piešinys, plastiškai modeliuotos formos, subtilus šviesos ir šešėlių žaismas, kartais – lyriškos nuotaikos, romantizmo reminiscencijos (Mergaitės rankų studija). Labiausiai plėtojo portreto žanrą. Aliejumi, akvarele, rečiau pastele tapė artimųjų (pamotės S. Römerienės, 1872, E. M. Rrömerio, 1888) ir žinomų žmonių (dailininko B. M. Rusecko, 1831 sukilimo dalyvio F. Vrotnovskio, 1870) portretus, liaudies tipažus (Valstietis, pinantis krepšį, Kaimo berniukas, Lietuvaitės tautiniais drabužiais), nutapė keletą autoportretų. Sukūrė peizažų (Dembinos vaizdas 1846, Panerių dvaras), religinio turinio paveikslų Obelių, Kamojaus (dabartinė Vitebsko sritis), Pinsko (dabartinė Bresto sritis) bažnyčioms. Sukūrė skulptūrinių portretų – gipsinių arba iš bronzos lietų medalionų (rašytojo H. Sienkiewicziaus, E. Czapskio‑Hutteno), terakotinių biustų, krucifiksą Römerių koplyčiai Trakų bažnyčioje.
Grafikos kūriniuose dažniausiai taikė vario raižinio techniką, piešė tušu ir plunksnele. Sukūrė grafinių peizažų, karikatūrų, etnografinių piešinių, iliustravo savo paties straipsnius.
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Žemaičių muziejus Alka Telšiuose, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Varšuvos ir Krokuvos nacionaliniai muziejai, Varšuvos nacionalinė biblioteka, Lvovo paveikslų galerija.
-Riomeris
L: J. Širkaitė Dailininkai Römeriai. The Artists of the Römer family Vilnius 2006; Römeriai Lietuvoje XVII–XX a. The Römers in Lithuania in 17th to 20th centuries / sud. J. Širkaitė Vilnius 2008; E. Romeris Livonijos ir Lietuvos Römerių giminės istorija=Monografia rodu Römerów na Inflantach i Litwie Vilnius 2009.
872
Alfredas Römeris