Rubiks Alfrēds (Alfredas Rùbikas) 1935 09 24Daugpilis, Latvijos politikas.
1954 ir 1957–61 dirbo Rygos elektros įrenginių gamykloje. 1959 įstojo į SSKP. 1963 baigė Rygos politechnikos institutą, 1980 – Leningrado aukštąją partinę mokyklą. 1962–68 Latvijos komjaunimo veikėjas. 1969–76 Latvijos komunistų partijos Centro komiteto skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1976–82 partijos Rygos Leningrado rajono komiteto I sekretorius. 1982–84 Latvijos SSR vietinės pramonės ministras. 1980–91 Latvijos Sovietų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1985–91 – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. 1981–91 Latvijos komunistų partijos Centro komiteto narys. 1984–90 Rygos vykdomojo komiteto pirmininkas.
1989–91 SSRS liaudies deputatas, 1991–92 Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1990–91 Latvijos komunistų partijos Centro komiteto I sekretorius, SSKP Centro komiteto politinio biuro narys. Priešinosi Latvijos nepriklausomybės siekiams. Per 1991 Rugpjūčio pučą Maskvoje Latvijos nepaprastosios padėties valstybinio komiteto pirmininkas. Perversmui žlugus 1991 08 suimtas, apkaltintas valstybės perversmo organizavimu. 1993–95 Seimo narys (mandatas anuliuotas). 1995 nuteistas 8 metus kalėti; 1997 paleistas. 1996, jam atliekant bausmę, iškeltas kandidatu į Latvijos prezidentus (surinko 5 % balsų). 1999–2015 Socialistų partijos pirmininkas. 1999–2003 politinių organizacijų susivienijimo Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje vienas pirmininkų. 2003–06 savaitraščių Latvijas Sociālists / Socialist Latvii vyriausiasis redaktorius. Nuo 2005 politinių organizacijų susivienijimo Santarvės centras pirmininko pavaduotojas. 2009–14 Europos parlamentaras.
Parašė knygas: Balsavo gėlėmis (Golosovali cvetami 1997 21999 antrašte Otečestvo – bol′ moja), Reikalauju pripažinti nekaltu (Trebuju priznat′ nevinovnym 2001).
2338