algaròbas (Prosopis), mimozinių (Mimosaceae) šeimos augalų gentis. 45 rūšys. Algarobas paplitęs atogrąžų ir paatogrąžių srityse.
Medis arba krūmas su dygliuotomis šakomis, kartais dygliais virtusiais prielapiais. Lapai poriniai plunksniški. Žiedai susitelkę į ritiniškas kekes arba galvutes. Vainiklapiai iki vidurio tarpusavyje suaugę, dažniausiai balti, gelsvi ar geltoni. Vaisius – linijiška, tiesi arba lanku sulinkusi ankštis su daug skridiniškų sėklų. Daugelio rūšių algarobo mediena rausva arba gelsva, gražios tekstūros, kieta, naudojama apdailai, baldų pramonėje. Labiausiai vertinama afrikinio algarobo (Prosopis africana), blyškiojo algarobo (Prosopis pallida), gauruotojo algarobo (Prosopis pubescens), geltonojo algarobo (Prosopis tamarugo), skėstašakio algarobo (Prosopis juliflora) ir kitų mediena. Raukšlėtasis algarobas (Prosopis strombulifera), glotnusis algarobas (Prosopis laevigata), arabinis algarobas (Prosopis cineraria) – vaistiniai augalai. Čilinio algarobo (Prosopis chilensis) ir baltojo algarbo ankštys vartojamos maistui, iš jų gaminami gėrimai. Daugelio rūšių algarobo žiedai išskiria daug nektaro. Kai kurių rūšių krūmais augantys algarobai, pvz., žemasis algarobas (Prosopis humilis), čilinis algarobas auginami dekoratyviniuose želdynuose.
čilinis algarobas
849