álgebros pagrindnė teoremà, teigia, kad kiekvienas natūraliojo laipsnio n daugianaris su kompleksiniais koeficientais turi nors vieną kompleksinę šaknį. Iš to išplaukia, kad šaknų yra n (kai kurios iš jų gali sutapti). Teoremos pavadinimas atsirado 17–18 a., kai algebros svarbiausias uždavinys buvo rasti algebrinės lygties šaknis.
Algebros pagrindinę teoremą pirmasis 1799 įrodė vokiečių matematikas C. F. Gaussas.