Swinburne Algernon Charles (Aldžernonas Čarlzas Svnbernas) 1837 04 05Londonas 1909 04 10Londonas, anglų poetas. Vienas pirmųjų estetizmo propaguotojų Anglijoje. 1856–60 mokėsi Etono koledže, bendravo su prerafaelitais (D. G. Rossetti, W. Morrisu ir G. Meredithu). 1861 keliavo po Italiją, susižavėjo G. Mazzini idėjomis. Kūrybai įtakos turėjo antikinė literatūra, romantikai (J. Keatsas, P. B. Shelley), vėliau T. Gautier ir Ch. Baudelaire’as. Debiutavo eiliuotomis tragedijomis Karalienė motina (The Quen-Mother), Rozamunda (Rosamund, abi 1860). Graikų mitų motyvais parašė eiliuotą dramą Atalanta Kalidone (Atalanta in Calydon 1865), kurioje išryškėjo poetinis talentas (kalbos vaizdingumas ir melodingumas, rimo ir ritmo dermė), poemą Erechtėjas (Erechtheus 1876). Išgarsėjo Viktorijos laikų kanonams prieštaraujančia peizažine ir meilės lyrika (rinkinys Eilėraščiai ir baladės / Poems and Ballads 1866, 1878, 1889). Sukūrė politinės tematikos eilėraščių, kuriuose politines laisves siejo su asmenybės laisve (rinkiniai Giesmė apie Italiją / A Song of Italy 1867, Priešaušrio giesmės / Songs Before Sunrise 1871), Giesmės apie dvi tautas / Songs of two Nations 1875). Parašė istorinių dramų (trilogija Šatelaras / Chastelard 1865, Botvelis / Bothwell 1874, Marija Stiuart / Mary Stuart 1881), literatūros studijų apie G. Byroną (1865), W. Blake’ą (1868), W. Shakespeare’ą (1880), V. Hugo (1886), P. B. Shelley (1903). Kūryboje ryšku novatoriškumas (temų, motyvų, įvaizdžių, formos). Ankstyviesiems kūriniams būdinga meilės, džiaugsmo, grožio motyvai, jausmingumas, erotiškumas, hedonizmas, vėlyviesiems – pasikartojantys motyvai, filosofinė refleksija, sentimentalumas, retoriškumas. Gausiai vartojo aliteracijų, simbolių, alegorijų, spalvingų metaforų. Sukūrė naujų ritmų, sudėtingą rimavimo ir sąskambių sistemą.
2271