Algimantas Bučys
Bučỹs Algimantas 1939 10 19Kaunas, lietuvių literatūrologas, rašytojas. Dr. (hum. m.; filol. m. kand. 1967). 1962 baigė Vilniaus universitetą, 1967 Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aspirantūrą. Dirbo žurnalų Pergalė, Litva literaturnaja, laikraščio Gimtasis kraštas redakcijose. Tyrė daugiausia prozą (romano žanrą); reiškėsi kaip socialistinio realizmo apologetas. Išleido knygas Romanas ir dabartis (1973 21977 LSSR valstybinė premija 1975), Rašytojų atvaizdai (1979; 10 lietuvių prozininkų portretų), Literatūros savimonė (1985), apybraižą Jonas Avyžius (1990). Išleista straipsnių rinkinys Barbarai vice versa klasikai (2008), studijos Seniausioji lietuvių literatūra: Mindaugo epocha (2009), Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija (2012), Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje (2019), Lietuvos masonai ir 1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucijos įstatyminė pataisa (2021).
Grožinė kūryba
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę A. Bučys savo kritikos veikalų atsisakė. Parašė deklaratyvių visuomeninės tematikos eilėraščių (rinkinys Prie skambančių plytų 1963). Vėlesnėje poezijoje (rinkiniai Aukštupiai 1967, Antiakimirka 1977, Šventė be stabo 1987) sustiprėjo asmeniniai motyvai, elegiškos intonacijos. Prozoje (romanai Tik priešas tavo priešams 1982, Tremtis 1988) vaizduojama miesto jaunimo, inteligentų gyvenimas, kūrybinės ir dvasinės problemos, ryšku racionalizmas, konstruktyvizmas.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1975), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2010).
1640