Grigẽlis Algimantas 1931 05 11Kaunas, lietuvių geologas. Habil. dr. (fiziniai m.; geol. ir miner. m. dr. 1981). Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas (2011; 1994–2011 – narys korespondentas).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1954 baigė Vilniaus universitetą. 1958–60 dirbo Lietuvos geologijos ir gelmių apsaugos valdyboje (1958–59 Fizinių-cheminių tyrimų laboratorijos vadovas, 1959–60 Hidrogeologinės ekspedicijos vyriausiasis geologas). Nuo 1960 dirba Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institute (iki 1963 Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institutas, 1963–2002 Geologijos institutas, 2002–2009 Geologijos ir geografijos institutas), 1964–77 šio instituto direktorius, nuo 1977 Regioninės geologijos sektoriaus, 1992–2001 Baltijos jūros geologijos skyriaus (nuo 2000 – sektoriaus) vadovas. Nuo 2001 Gamtos tyrimų centro profesorius konsultantas. 1992–2004 dar dėstė Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedroje; profesorius (1994). Pabaltijo stratigrafijos komisijos (1969–93; įkūrėjas), Lietuvos nacionalinio geologų komiteto (1992–2004), Lietuvos mokslų akademijos Geomokslų sekcijos (1997–2011) pirmininkas, Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas (nuo 2003), Baltijos stratigrafijos asociacijos pirmininkas (1993–94).
Algimantas Grigelis
Švedijos geologų sąjungos (1995), Europos paleontologų asociacijos (1993), Tarptautinės geologijos mokslų istorijos komisijos (1972), Tarptautinės stratigrafijos komisijos narys. 1993–2018 tarptautinio metraščio Baltica vyriausiasis redaktorius ir leidėjas.
Moksliniai tyrimai
Tyrimų sritys – Baltijos jūros prekvartero geologija, jos sandara ir raida. Ištyrė Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities juros sistemos foraminiferus, jų filogenezę, sukūrė zoninę stratigrafijos schemą, foraminiferų zonų analizės metodiką, jų sistematiką, parengė borealinės paleozoogeografijos srities juros sistemos foraminiferinių zonų koreliaciją, nustatė jų chronostratigrafinę seką; išskyrė 5 naujas foraminiferų gentis ir 2 naujus pošeimius. Tyrė ir aprašė Kaliningrado srities juros, kreidos ir paleogeno sistemos gręžinius, įtraukė į šių sistemų stratigrafiją naujų lietuviškų vardų.
Dirbo mokslinį darbą Sirijoje (1986–89), Kanadoje (1990–91), Švedijoje (1994–99), Lenkijoje (1998–99). Dalyvavo pasaulio geologų (1968, 1980, 1984, 1996, 2000, 2004) kongresuose, mokslinėse ekspedicijose (1960–97), mokslinėse geologinėse jūrinėse ekspedicijose, Europos Sąjungos tarptautiniuose projektuose (1978–2004).Paskelbė mokslinių straipsnių. Pabaltijo respublikų geologinių (1980–82), Baltijos jūros geologinių (1993), Centrinės Baltijos jūros dugno reljefo ir dugno nuosėdų (1999), Šiaurės Europos sausumos ir jūrų (2003), Tarptautinio Europos geologinio, Lietuvos fanerozojaus sedimentacinių paleogeografinių (2005) žemėlapių ir geologinio atlaso Šiaurės rytų Lenkijos, Lietuvos ir gretimų Baltijos sričių permo-mezozojaus komplekso struktūros raida (1998) sudarytojas, vyriausiasis redaktorius ar vienas iš autorių.
Veikalai
Monografijos: Pietvakarių Pabaltijo juros sistemos foraminiferai (1985), Pabaltijo juros sistemos stratigrafija foraminiferų duomenimis (1985), Tetiso (Rytinio Viduržemio) juros sistemos zonų stratigrafija ir foraminiferai / Zonal stratigraphy and foraminifera of the Tethyan Jurassic (Eastern Mediterranean) (su kitais, 1996), Lietuvos geologija (su kitais, 1994), Rytų Europos platformos šiaurės vakarinės dalies juros sistemos geologija ir foraminiferų faunos / Jurassic geology and foraminiferal faunas in the NW part of the East European Platform (su Eriku Norlingu, 1999).
Monografijų Akademikas Vytautas Gudelis (2011), Profesorius Mykolas Kaveckis inžinierius, mineralogas, geochemikas (2012), Akademikas Juozas Dalinkevičius (2014) sudarytojas.
Kitos knygos: Pabaltijo respublikų geologija (su kitais, 1982), Baltijos jūros geologija ir geomorfologija (su kitais, 1991), Lietuvos mokslas. Geomokslai (1999), Utenos gimnazija pokario verpetuose (su kitais, 2000), Lietuvos geologijos institutas 1941–2001 (su kitais, 2001), Lietuvos stratigrafijos vadovas (su kitais, 2002), Ignotas Domeika 1802–1889. Gyvenimas, darbai ir indėlis į mokslą (su kitais, 2002), Kuršių nerijos krantų geodinaminė aplinka ir jų apsauga (su kitais, 2007), Skalūninių geologinių formacijų genezė ir angliavandenilių gavyba: poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai (su kitais, 2014).
Apdovanojimai
SSRS valstybinė premija (1984, su kitais). Lietuvos nacionalinė (mokslo) premija (1996, su kitais). Juozo Dalinkevičiaus premija (2001). Gedimino ordino Karininko kryžius (2019). Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis (2022). Ignoto Domeikos atminimo medalis (2023). Vytauto Gudelio atminimo medalis (2023). A. Giedraičio geologijos fondo garbės ženklas Auksinis geologo plaktukas (2020).
Atminimo įamžinimas
A. Grigelio vardu pavadinta viena fosilinių foraminiferų gentis (Grigelis) ir kelios rūšys (Astacolus grigelisi, Praehedbergella grigelisi).