Mãckus Algimantas 1932 02 11Pagėgiai 1964 12 28Čikaga, lietuvių poetas, literatūros kritikas.
Algimantas Mackus
1944 su tėvais pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Studijavo Roosevelto universitete Čikagoje. Nuo 1954 dirbo lietuvių radijo programoje Margutis. Leidiniuose Aidai, Dirva, Draugas, Literatūros lankai, Margutis, Metmenys ir kituose paskelbė recenzijų, literatūros ir meno kritikos straipsnių, esė, publicistikos. 1962–64 žurnalo Margutis redaktorius. Šviesos sambūrio pirmininkas, vėliau Santaros–Šviesos valdybos narys, nuo 1958 knygų leidimo organizatorius. 1963 su kitais suorganizavo knygų leidimo klubą. Po A. Mackaus tragiškos žūties automobilių katastrofoje šis klubas pavadintas Mackaus knygų leidimo fondu.
Kūryba
Žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. Debiutavo tradicinės lyrikos rinkiniu Elegijos (1950, A. Pagėgio slapyvardžiu), jame gausu tėvynės ilgesio, tremties skausmo motyvų. Rinkinyje Jo yra žemė (1959) tremtis traktuojama kaip iššūkis Dievo, poetinės kalbos, tiesos supratimui. Rinkiniams Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai (1962), Chapel B (išleistas 1965) būdinga nauja tremties ir poezijos traktuotė. Poetas tiesiogiai neišsižada Dievo, bet kalba apie nesusitikimą, situaciją, kai Dievas nebedalyvauja žmogaus egzistencijoje. A. Mackaus neornamentuotos kalbos stilistika darė didelę įtaką išeivijos poetams. Parašė dramą Slėptuvė (1976 išspausdinta Aiduose, Naujienose). Išvertė Rytų, B. Pasternako poezijos. Išleistos A. Mackaus poezijos rinktinės Poezija (1972), Augintinių žemė (1984), Ir mirtis nebus nugalėta (1994), Trys knygos (1999).
A. Pagėgis
1444