Mikutà Algimantas 1943 05 13Mažeikiai 2024 08 14Kaunas, lietuvių poetas, vertėjas. 1960–64 studijavo Kauno politechnikos institute (pramonės ekonomiką), 1965–67 Vilniaus universitete žurnalistiką. 1967–72 dirbo žurnalo Nemunas redakcijoje, 1991–2004 – vyriausiasis redaktorius.
Kūryba
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1958. Išleido eilėraščių rinkinius Gėlės braižykloje (1962), Spektras (1965), Paukščių žemė (1968), Ašmenys (1970), Šiandien piešime žaibus (1973), Švytuoklė (1978), Apuoko valanda (1984), Juodasis pėstininkas (1998), Aštuoneiliai (2002), Šeško šokis (2007), Veranda (2010), Keltininkas (2013), satyrą Palubinskas ir Pažemeckas (2003). Kūryboje ryšku filosofiškas, paradoksalus mąstymas, tikėjimas gyvenimo išmintimi, baladei, pasakėčiai būdingi vaizdai, būdinga ekspresyvus dinamiškas stilius, pagrįstas konkrečia detale, netikėti kontrastai, pasitaiko grotesko. Dar išleista eilėraščių rinktinės Žalios vyšnios (1981), Gyvenau be laikrodžio (2014, Lietuvos rašytojų sąjungos premija 2015), Kelias į Laumes (2017), Septynios širšės (2018), dienoraščių, prisiminimų ir apmąstymų trilogija Kompostas: dešimties metų (1996–2005) užrašai (2009), Mėnulio peilis (2016), Iš languotų sąsiuvinių: dešimties metų (2011–2020) užrašai (2023).
Algimantas Mikuta
Išvertė Č. Aitmatovo, M. Bulgakovo, R. Gamzatovo, G. Markovo, B. Pasternako, K. Paustovskio, O. Suleimenovo ir kitų kūrinių. A. Mikutos eilėraščių išversta į rusų ir kitas kalbas.
Apdovanojimai
Poezijos pavasario laureatas (1979). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2011), Lietuvos rašytojų sąjungos premija (2015).
2380