Algimantas Nasvytis
Nasvýtis Algimantas 1928 04 08Kaunas 2018 07 27Vilnius, lietuvių architektas. V. Nasvyčio ir U. Nasvytytės brolis. 1952 baigė LSSR dailės institutą. 1952–54 dirbo Respublikinėse architektūros dirbtuvėse, 1955–59 – Mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje, 1959–61 – Vilniaus miesto vykdomojo komiteto projektinėje kontoroje, 1961–90 – Miestų statybos projektavimo institute (nuo 1962 projektų vyriausiasis architektas; visi Vilniuje). 1952–56 Sąjunginės žemės ūkio parodos Maskvoje Lietuvos paviljono vyriausiasis dailininkas. Nuo 1978 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete (iki 1990 Vilniaus inžinerinis statybos institutas, 1990–96 Vilniaus technikos universitetas); profesorius (1993). 1988 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, 1988–90 Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1990–92 Statybos ir urbanistikos ministras. Nuo 1993 buvo bendrovės Jungtinės architektų dirbtuvės projektų vadovas. 1993–96 Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas.
A. Nasvytis. Centrinio pašto Vilniuje operacijų salė (su architektu V. Nasvyčiu, 1969)
Projektai
Pagal A. Nasvyčio ir V. Nasvyčio projektus Vilniuje pastatyta: Neringos kavinė (1959) ir viešbutis (1960), Lietuvos Respublikos Seimo rūmai (1981, dabar I rūmai), viešbutis Lietuva (1983; dabar Radisson Blu Hotel Lietuva); rekonstruota Lietuvos centrinis paštas (1969), Lietuvos nacionalinis dramos teatras (1981, SSRS valstybinė premija 1983, su kitais).
A. Nasvytis. Lietuvos Respublikos Seimo rūmai Vilniuje ((su architektu V. Nasvyčiu,1981, dabar I rūmai)
Kiti svarbesni A. Nasvyčio projektai (visi Vilniuje): Buities rūmai Ukmergės gatvėje (su kitais, 1976, SSRS Ministrų Tarybos premija 1977, su kitais), Nacionalinis stadionas (su architektais R. Stasėnu, R. Krištapavičiumi, J. Lėkiu, 1988–2007, neįgyvendintas), Baltasis tiltas per Nerį (1995), SEB banko rūmų Gedimino prospekte rekonstrukcija (su architektu Audriumi Buču, 1996), Volkswagen ir Audi autosalonai Ukmergės gatvėje (su kitais, 1998), buvusio Vilniaus viešbučio Gedimino prospekte rekonstrukcija (su architektais A. E. Paslaičiu, Gediminu Paslaičiu, T. Balčiūnu ir Odeta Kiznyte, 2004, dabar prekybos centras), daugiabutis gyvenamasis namas Jakšto gatvėje (su architektėmis O. Kiznyte, Inesa Alistratovaite, 2006), Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salės (II rūmai) kompleksas (su architektais V. Nasvyčiu, A. G. Gudaičiu, J. Balkevičiumi, Artūras Burba, 2007).
A. Nasvytis. Neries dešiniojo kranto Vilniuje užstatymas – aukštybinių pastatų vadinamoji architektūrinė kalva (priekyje – Baltasis tiltas, 1995)
Parengė Vilniaus centro detalųjį planą (1964, 1972–73, su architektais V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku), Neries dešiniojo kranto suplanavimo ir užstatymo projektą (1965), Vilniaus miesto erdvės kompozicijos ir silueto formavimo pasiūlymus (1974), dabartinės Nepriklausomybės aikštės projektą (1984). Sukūrė skulptūrinių (Karaliaus Mindaugo Vilniuje, su architektais R. Krištapavičiumi, I. Alistratovaite, skulptorius R. Midvikis, 2003) ir antkapinių paminklų architektūrinių dalių, apipavidalino interjerų, parodų ekspozicijų, dainų švenčių (1965, 1970, 1975, 1980 ir 1985 švenčių vyriausiasis dailininkas).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1965, su kitais, 1971, su V. Nasvyčiu), SSRS Ministrų Tarybos premija (1977, su kitais), SSRS valstybinė premija (1983, su kitais), Gedimino ordino Karininko kryžius (1998), Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio ordinas (1998) ir Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklas (2004), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2003), Lietuvos architektų žiedas (2018).
L: A. Mačiulis Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai Vilnius 2007.
959