Algimantas Puipa
Pùipa Algimantas 1951 06 14Antalieptė, lietuvių kino režisierius. A. Puipos brolis. 1974 baigęs Kinematografijos institutą Maskvoje (kurso vadovas I. Talankinas) iki 1992 dirbo Lietuvos kino studijoje. 20 a. 10 dešimtmetyje sukūrė filmų Lietuvos televizijoje (Procesas 1994, pagal F. Kafką, Žaibo nušviesti 1995, J. Skablauskaitės, P. ir P. Dirgėlų novelių motyvais, trumpametražiai filmai Ašarų pakalnė 1994, Velnio išvarymas iš Mykolų kaimo 1996). Nuo 2002 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 2004 Lietuvos muzikos akademija); profesorius (2016). Apie Algimantą ir Audrių Puipas sukurtas dokumentinis filmas Tulpių laukas (2019, režisierius A. Jančoras).
Algimantas Puipa
Kinas
Algimantas Puipa. Filmo Moteris ir keturi jos vyrai kadras (1983, pagal H. Drachmanną; iš kairės: Tėvas – A. Šurna, Moteris – J. Onaitytė, Jaunėlis – S. Balandis)
1974 debiutavo 2 dalių filmu Kelio ženklai. Sukūrė reikšmingų lietuvių literatūros kūrinių ekranizacijų; svarbesnės: Velnio sėkla (1979, P. Cvirkos apsakymų motyvais), Arkliavagio duktė (1981, A. Vienuolio apsakymų motyvais), Amžinoji šviesa (1987, San Remo kino festivalio Didysis prizas, 1990), Bilietas iki Tadž Mahalo (1990, Miuncheno kino festivalio Ekumeninės žiuri prizas, 1991, abu R. Šavelio kūrinių motyvais), Žuvies diena (1989, J. Skablauskaitės apsakymų motyvais), Ir ten krantai smėlėti (1991, J. Apučio apsakymų motyvais), Vilko dantų karoliai (1997, pagal L. Gutauską, Šiaurės šalių kino festivalio Rouene Didysis prizas, 1998), Dievų miškas (2005, pagal B. Sruogą), Nuodėmės užkalbėjimas (2007, J. Ivanauskaitės romanų motyvais, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Baltijos šalių kino festivalio Kinošok Anapoje prizas, Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija 2007), Miegančių drugelių tvirtovė (2012, pagal J. Ivanauskaitę, 2 Sidabrinės gervės), Edeno sodas (2015, J. Survilaitės romanų motyvais), juodoji absurdo komedija Sinefilija (2021, pagal Tomo Šinkariuko noveles, Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija 2021).
A. Puipa. Filmo Edeno sodas kadras (2015; iš kairės: Abeka – Oneida Kunsunga‑Vildžiūnienė, Dominykas Mileris – P. Stankus)
Sukūrė ekranizacijų pagal užsienio rašytojų kūrinius: Nebūsiu gangsteris, brangioji (1978, O. Henry novelių motyvais), Moteris ir keturi jos vyrai (1983, pagal H. Drachmanną), Elzė iš Gilijos (1999, pagal E. A. G. Wichertą, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Baltijos šalių kino festivalio Kinošok Anapoje prizas, 2000), Kita tylos pusė (2019, pagal T. Lindgren, Skandinavijos tarptautinio kino festivalio prizas). Parašė scenarijų savo ir kitų režisierių filmams. Kūrybai būdinga poetiškumas, intymus, siurrealistinis pasaulio vaizdavimas, vaizdo plastika, dažnai – tragikomiška intonacija, autoironiškos citatos, pabrėžiama peizažo, kaip vidinio herojų pasaulio atspindžio, svarba.
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (2019). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžius (2021).
1706