Švãžas Algimantas 1933 09 14Papilė 2003 09 26Vilnius, lietuvių dailininkas. 1952–59 dainų ir šokių ansamblio Lietuva šokėjas solistas. 1966 baigė Lietuvos dailės institutą. 1965–76 dirbo laikraščio Literatūra ir menas redakcijoje. Nuo 1975 LSSR Meno darbuotojų rūmų Vilniuje Dailės skyriaus vadovas (parengė daugiau kaip 300 lietuvių ir kitų šalių dailininkų parodų). Nuo 1966 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė 27 individualias parodas (Lietuvoje ir Lenkijoje).
A. Švažas. Plekšnės iš ciklo Pamariai (mišri technika, 1968; © LATGA, 2020)
Sukūrė (daugiausia medžio raižinio, mišria technika) estampų (ciklai Užgavėnės 1964, Mediniai stebuklai 1967, Lietuva 1968, Senolių godos 1982, Baltų stulpas 1993), ekslibrisų (S. Gedos, 1968), scenovaizdžių kino filmams (Akmuo ant akmens 1971, Smokas ir Mažylis 1975, abiejų režisierius R. Vabalas, Sadūto‑tūto 1974, režisierius A. Grikevičius). Iliustravo 20 poezijos ir prozos knygų (E. Matuzevičiaus Paukščių takas 1970, J. Kunčino Atidėtas rugsėjis 1984). Kūrybai įtakos turėjo M. Gimbutienės veikalai, Žemaitijos krašto kultūra (Deivių sutartinė 1993–96). Kūriniuose savitai interpretuojamos tautodailės tradicijos, būdinga folkloro, mitologijos tematika, apibendrintos formos, raiškios faktūros. A. Švažo kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, užsienio šalių universitetai.
L: Algimantas Švažas / parengė R. Dichavičius Vilnius 2014.
853