Algirdas Martinaitis
Algirdas Martinaitis
Martináitis Algirdas 1950 05 17Paserbentis (Raseinių rj.), lietuvių kompozitorius. M. Martinaičio brolis. 1978 baigė Lietuvos konservatoriją (E. Balsio klasę). 1987–90 dirbo Lietuvos rusų dramos teatre, 1999–98 buvo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro muzikinės dalies vedėjas.
Kūriniai
Sukūrė operą vaikams Avinėlio teismas (1996), oratorijas Laiškas visiems tikintiesiems (2001, šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžiai), Gailestingumo altorius (2007, šv. Faustinos žodžiai), kūrinių orkestrui, tarp jų – Negrįžtantis koncertas 2 fleitoms, arfai, klavesinui ir kameriniam orkestrui (1985), Anabasis simfoniniam orkestrui (1986), Nebaigtoji simfonija (1995), Artizarra styginių orkestrui (2001), koncertas smuikui ir simfoniniam orkestrui Europos periodo parkas (2002), kūrinių kameriniams instrumentiniams ansambliams, tarp jų – Paskutinių sodų muzika obojui, violončelei, fortepijonui ir mušamiesiems (1979), Meilės verksmažolė obojui, klavesinui ir violončelei (1979), Rojaus paukščiai elektrinei violončelei (arba saksofonui) ir fonogramai (1981), Gyvojo vandens klavyras 2 fortepijonams ir fonogramai (1983), Muzikinė auka obojui, altui ir kontrabosui (1994), Atmintys obojui, kanklėms ir išilginei fleitai (1995), Arma Christi trombonui, fortepijonui, marimbai ir kontrabosui (1996), styginių kvartetai Mirtis ir mergelė (1997) ir Europos pagrobimas iš Lietuvos (2001), kūrinių fortepijonui, tarp jų – Muzikinis momentas M. K. Č. (1984), Siloamo tvenkinys (1993), Muzikinė auka altui (1996), Gija obojui (1997), Strazdo mokinys fleitai (1997), vokalinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kantata Cantus ad futurum 2 sopranams ir instrumentiniam ansambliui (1982, A. Martinaičio žodžiai), Muzikinė auka 4 dainininkėms, obojui, arfai ir altui (1984, lietuvių liaudies žodžiai), Sakmė apie šūdvabalį (1990, K. Donelaičio žodžiai), Abaddon (1993), Vigilijos (1994, R. M. Rilke’s žodžiai, 1995, Biblijos žodžiai), Danse macabre sopranui, kontrabosui ir mušamiesiems (1994), Pamokslas paukščiams baritonui ir instrumentiniam ansambliui (1996, šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžiai), kūrinių chorui, tarp jų – Paserbenčio dainos (1982, M. Martinaičio žodžiai), Prakalba į malonųjį klausytoją (1986, M. Daukšos, S. Šimkaus žodžiai), Utos moterų chorui (1986, K. Binkio žodžiai), Septyni gyvulizmo priesakai (1995, G. Orwello žodžiai), Gailile raso moterų chorui (1997, M. Martinaičio žodžiai), Gailestingumo mišios (2008, pagal liturginį tekstą), Bienenmensch styginių kvartetui, sutartinių giedotojoms ir fonogramai (Bičių žmogus 2002). Kūrybai būdinga lyriškumas, meditatyvumas, teatrališkumas.
Muzika teatrui ir kinui
Sukūrė muziką teatro spektakliams A. Mickevičiaus Vėlinės (1990), O. Milašiaus Migelis Manjara (1996, už muziką Kristoforas 1997), F. Schillerio Marija Stiuart (2004), A. Vvedenskio Eglutė pas Ivanovus (2012, Auksinis scenos kryžius 2013, visų režisierius J. Vaitkus), E. Rostandʼo Sirano de Beržerakas (režisierius A. Pociūnas), Glebo Nagornio Life‑Life (režisierius Jurijus Popovas, abu 2008, už abu Auksinis scenos kryžius 2009), Cinkas (Zn) (2017, pagal S. Aleksijevič, režisierius E. Nekrošius, Auksinis scenos kryžius 2018), Erinijos (2022, pagal J. Littellą, režisierius Sergejus Loznica) ir kino bei televizijos filmams (filmas opera Eglė, režisierė J. Janulevičiūtė, Arkliavagio duktė, abu 1981, režisierius A. Puipa, Gyvenimas po klevu, režisierius K. Musnickas, Aušros sūnūs, abu 1998, režisierius B. Morkevičius).
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (1989), Kristoforas (1997), Gedimino ordino Riterio kryžius (2000), Auksinis scenos kryžius (2009, 2013, 2018).
646