Matulẽvičius Algirdas 1939 01 10Giedraičiai, lietuvių istorikas, enciklopedininkas. Mažosios Lietuvos ir Prūsijos tyrinėtojas. Dr. (hum. m.; ist. m. kand. 1973).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1966 baigęs Vilniaus universitetą dirbo Vilniaus muziejuose, nuo 1972 – Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje, 1992–2015 – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre (1992–97 Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1997–2010 Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas) vyresniuoju moksliniu redaktoriumi; redagavo lietuviškų enciklopedijų, tarp jų Visuotinės lietuvių enciklopedijos (25 tomai, 2001–14, Papildymai 2015), straipsnius. Vienas Mažosios Lietuvos enciklopedijos (4 tomai, 2000–09) organizatorių, mokslinis redaktorius, 1996–98 pirmasis redakcinės grupės vadovas, nuo 1996 ir Istorijos skyriaus vedėjas; parašė apie 300 straipsnių. Vienas Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno (Concise Encyclopaedia of Lithuania Minor 2014, lietuvių kalba 2015, vokiečių kalba 2017) autorių ir recenzentų. Lietuviškoms enciklopedijoms 1972–2015 parašė keletą tūkstančių straipsnių.
Algirdas Matulevičius
1978–2003 vadovavo ekskursijoms, 1989, 1993–95 ir nuo 1998 – mokslinėms ekspedicijoms po Karaliaučiaus kraštą (Kaliningrado sritis), nuo 2003 vadovavo ekskursijoms po buvusią Prūsą (dabar Vakarų Lenkija). Nuo 1991 skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje.
Publikacijos
Sovietinės okupacijos metais (nuo 1970) pirmasis Lietuvoje pradėjo išsamiai tirti Mažąją Lietuvą; to termino vartojimo mokslinėje literatūroje, spaudoje, informacijos priemonėse vienas įtvirtintojų. Buvo apie 15 mokslinių knygų apie Mažąją ir Didžiąją Lietuvą redaktorius, recenzentas. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė straipsnių. Parašė monografijas Mažoji Lietuva XVIII amžiuje: lietuvių tautinė padėtis (1989), Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje (2019), knygas Kas Tu, Mažoji Lietuva ? (lietuvių ir rusų kalbomis, abi 1989), Tautos žadinimo šaukliai: Aušrininkų, varpininkų ir dvasininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais (2017), daugiau kaip 20 studijų (ir į užsienio mokslinius leidinius), daugiau kaip 1000 mokslinių straipsnių.
Svarbesnės studijos: Vokiečių ir lietuvių santykiai Prūsų Lietuvoje (Deutsch‑lithauische Beziehungen in Preussisch‑Litauen 1992), Prūsai, lietuviai, vokiečiai ir lenkai Prūsijoje (1995), Tautiniai santykiai ir Bažnyčia M. Lietuvoje ir visoje Prūsijoje (1995), Mažoji Lietuva nuo XVI iki XIX amžiaus (Mała Litwa od XVI do XIX wieku 2006), Lietuvininkai: nuo kultūrinės autonomijos iki prisijungimo prie Lietuvos valstybės (XIX a.–1918 m.) (2010), kitos studijos ir straipsniai apie lietuvininkų ir prūsų etnogenezę ir autochtoniškumą, Mažosios Lietuvos susidarymą, Prūsijos gyventojų socialinius sluoksnius ir grupes, 18 a. pirmos pusės Įsruties, Ragainės ir Tilžės apskričių gyventojų tautinę sudėtį, Prūsijos valdžios vykdomą didžiąją vokiškąją kolonizaciją po 1709–11 maro ir bado, lietuvininkų akultūraciją, asimiliaciją ir nuo 19 a. antros pusės prievartinę germanizaciją, 16 a.–19 a. pirmos pusės Karaliaučiaus universiteto studentus lietuvius iš Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, mažlietuvių ir didlietuvių tapatumus ir skirtumus, Karaliaučiaus krašto lietuvių ir prūsų 13–20 a. materialiosios kultūros paveldą, apie Vydūną kaip istoriką, Mažosios Lietuvos istoriografiją. Straipsnių rinkinio Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos (2010, 2 papildytas leidimas 2020) mokslinis redaktorius ir vienas autorių.
Nuo 1973 sudarė Mažosios Lietuvos ribų, 18 a. pradžios administracinio teritorinio suskirstymo, bažnytkaimių, etninį (šį 1996 su kartografu P. Gauču; apie 17 a. pradžios Mažosios Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį) ir kitų žemėlapių, genealoginius medžius: Gediminaičių (su Z. Kiaupa, 1989 22005) ir Donelaičių 1600–1945 (parengė lietuvišką tekstą pagal šios giminės palikuonių Vokietijoje K. Donalies ir L. F. W. Wenau 20 a. pabaigoje vokiečių kalba sudarytą lentelę, ją A. Matulevičius išplėtė pagal K. N. Kitkausko pateiktą vokišką literatūrą, kitus duomenis; lietuvių, vokiečių ir rusų kalbomis 2019 išleido Valentinas Juraitis).
Visuomeninė veikla ir apdovanojimai
Vienas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (1989) ir Prūsos klubo (1989) steigėjų, 1994–2007 tarybos vicepirmininkas. Nuo 1982 dalyvavo Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubo (nuo 1993 Martyno Mažvydo bibliofilų klubas), nuo 21 a. pradžios – Donelaičio draugijos veikloje.
Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2009).
-Algirdas Matulevičius
L: Algirdas Matulevičius apie Mažąją Lietuvą: bibliografijos rodyklė / parengė A. Matijošienė Vilnius 2008.
1781