Algirdas Mykolas Brazauskas
Brazáuskas Algirdas Mykolas 1932 09 22Rokiškis 2010 06 26Vilnius (palaidotas Antakalnio kapinėse), Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, ketvirtasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1993–98). Kovo 11 Akto signataras. Dr. (social. m.; ek. m. kand. 1974). Penkių universitetų (tarp jų Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos) garbės daktaras. 1951 baigė Kaišiadorių I vidurinę mokyklą, 1956 – Kauno politechnikos institutą.
Veikla iki 1990
1956–57 Kauno hidroelektrinės (nuo 2014 – Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė) statybos inžinierius, direkcijos vyriausiasis inžinierius, 1958–62 Energetikos statybos tresto valdybos, 1962–65 Liaudies ūkio tarybos Statybinių medžiagų valdybos viršininkas, 1965–66 statybinių medžiagų pramonės ministras, 1966–77 Valstybinės plano komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas. 1977–88 Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretorius (kuravo pramonę ir ekonomiką), 1988–90 – pirmasis sekretorius. 1989 12 A. M. Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija (pirmoji iš SSRS sąjunginių respublikų komunistinių organizacijų) atsiskyrė nuo SSKP, tuo suardydama jos monolitiškumą.
Algirdas Mykolas Brazauskas – LSSR statybinių medžiagų pramonės ministras (1966; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
LKP centro komiteto sekretorius A. M. Brazauskas per pėsčiųjų tilto tarp Žvėryno ir Vingio parko atidarymą (1984; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1967–1990 03 11 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (nuo 1990 01 15 Prezidiumo pirmininkas). 1988 dalyvavo tautinio atgimimo procese. Būdamas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius 1988 10 22–23 dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo skelbiamoms idėjoms. Kaip faktinis LSSR vadovas, kontaktuodamas ir su SSRS vadovais, ir su Sąjūdžio vadovybe, stengėsi neutralizuoti Maskvos spaudimą Lietuvai siekiant taikiai atkurti nepriklausomybę. 1989 Sąjūdžiui pritarus išrinktas SSRS liaudies deputatu, buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Rūmų narys. Prezidiumo pirmininko A. M. Brazausko vadovaujama LSSR Aukščiausioji Taryba 1990 02 07 priėmė nutarimą, kuris panaikino 1940 07 21 Liaudies seimo deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, ir SSRS neteko teisinio pagrindo laikyti Lietuvą savo dalimi.
Partinė ir politinė veikla po 1990
1990 savarankišką Lietuvos komunistų partiją pertvarkius į Lietuvos demokratinę darbo partiją, A. M. Brazauskas tapo jos pirmininku (buvo iki 1993 02). Per Seimo rinkimus 2000 vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos demokratinės darbo partijos koalicijai (ji gavo daugiausia vietų Seime), šioms partijoms susijungus išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku (buvo iki 2007). Nuo 1990 03 11 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys. 1990 03–1991 01 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas. Vadovavo Lietuvos ūkio pertvarkymui iš SSRS ūkio sistemos dalies į nepriklausomos valstybės ūkį, organizavo jo funkcionavimą per SSRS ekonominę blokadą. 1992 rinkimus laimėjus Lietuvos demokratinei darbo partijai, 1992 11 išrinktas Seimo pirmininku, tapo laikinai einančiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. 2001–04 ir 2004–06 Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas. Jam vadovaujant Vyriausybei sustiprėjo šalies ūkis, pagerėjo makroekonomikos rodikliai. 2002 Lietuva pakviesta į NATO, priimtas Europos Sąjungos šalių vadovų sprendimas dėl Lietuvos pakvietimo į Europos Sąjungą. A. M. Brazausko, prezidento ir ministro pirmininko, veiklai būdinga stabilumas, prognozuojamumas, ekonominis pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas A. M. Brazauskas (centre) ir Konstitucinio teismo pirmininkas E. Kūris (dešinėje) per Lietuvos Respublikos prezidento V. Adamkaus inauguraciją (2004, Vilnius; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Lietuvos prezidentas
Lietuvos Respublikos prezidentas A. M. Brazauskas ir popiežius Jonas Paulius II per šio vizitą Lietuvoje (1993, Vilnius; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1993 pirmą kartą tiesioginiais visuotiniais rinkimais išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Sukūrė prezidento instituciją, iš Seimo partijų atstovų sudarė Politinę konsultacinę, Valstybės gynimo, Užsienio politikos koordinavimo tarybas. Būdamas Lito komiteto pirmininku 1993 vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui. Dėl ekonominių sunkumų 1996 pareiškė nepasitikėjimą ministrui pirmininkui. 1993 inicijavo Valdovų rūmų Vilniuje atstatymą. A. M. Brazauskas formulavo Lietuvos užsienio politikos tikslus, principus ir prioritetus, ypač iškėlė gerų santykių su gretimomis valstybėmis, glaudaus bendradarbiavimo su Baltijos šalimis (Latvija, Estija) ir Lenkija svarbą, sėkmingai vedė dvišalių santykių normalizavimo dialogą su Rusija (1997 pasirašyta Sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos sienos). 1994 NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymą priimti Lietuvą šios organizacijos nare. 1997 su Lenkijos prezidentu A. Kwaśniewskiu inicijavo Vidurio ir Rytų Europos šalių, siekiančių įstoti į tarptautines ir Europos valstybių organizacijas, vadovų Vilniaus konferenciją ir jai vadovavo. 1998 01 Vašingtone pasirašė (su kitais) Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos valstybių partnerystės chartiją.
Knygos
Atsiminimų knygos: Lietuviškos skyrybos (1992, rusų ir vokiečių kalbomis 1993), Penkeri Prezidento metai: Įvykiai, prisiminimai, mintys (2000 22007, rusų kalba 2002), Ir tuomet dirbome Lietuvai: faktai, atsiminimai, komentarai (2007).
Apdovanojimai
Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (2003), užsienio valstybių aukščiausieji apdovanojimai.
Atminimo įamžinimas
2014 Kauno hidroelektrinei suteiktas Algirdo Brazausko vardas.
-Algirdas Brazauskas; -Algirdas Mykolas Brazauskas
L: R. Geleževičius Algirdas Mykolas Brazauskas / Lietuvos Respublikos prezidentai Vilnius 1995; Algirdas Brazauskas. Lietuvos Respublikos prezidentas / sud. G. Ilgūnas Vilnius 1998; G. Ilgūnas Algirdas Brazauskas Vilnius 2009; Žmogus laiko taikinyje: Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis / sud. V. Kavaliauskas Vilnius 2013; S. Grybkauskas, M. Tamošaitis Žmogus, jungęs epochas. Algirdo Brazausko politinė biografija Vilnius 2019.
2228