Algirdas Petrulis
Petrùlis Algirdas 1915 01 16Natiškiai (Vabalninko vlsč.) 2010 01 25Vilnius, lietuvių tapytojas. Vilniaus dailės akademijos garbės profesorius (2005). Dailės mokėsi pas V. Kairiūkštį, 1939 baigė Kauno meno mokyklą (mokėsi J. Vienožinskio studijoje), 1944 eksternu – Vilniaus dailės institutą. 1944–51 ir 1962–84 dėstė Lietuvos dailės institute (iki 1951 Vilniaus dailės institutas); docentas (1968). 1959–62 dirbo Vilniaus Dailės kombinate.
Kūryba
A. Petrulis – koloristinės tapybos atstovas. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė pastelinių spalvų realistinių portretų (Moters portretas 1939, J. Keliuočio portretas, 1943), natiurmortų su gėlėmis, tautodailės skulptūrėlėmis (Alyvos 1944, Natiurmortas su skulptūrėle 1946), peizažų (Vokiečių gatvė Vilniuje 1944, Pavilnio motyvas 1958, Vilnius žiemą 1959), interjerų (Krėslas 1943), sukūrė piešinių (Prie ežero 1943).
Paveiksluose ryšku J. Vienožinskio, P. Cézanne’o, P. Bonnard’o tapybos įtaka. 7 dešimtmečio kūriniuose išryškėjo savita apibendrintų motyvų tapymo maniera, grįsta spalvinėmis plokštumomis, sidabriškai žaliu koloritu (Gėlės kilimo fone 1967, Natiurmortas, Vasara, abu 1969). 8 dešimtmečio kūriniuose subtiliai derino realistinius vaizdus ir abstrakciją (Gėlė 1973, Vakaro peizažas 1975), nuo 9 dešimtmečio pamažu nutolo nuo pirmavaizdžių, kūrė muzikinės struktūros, vienos ar kelių spalvų derinių kompozicijas, kuriose svarbiausi elementai – ritmas bei tonų ir pustonių gradacija (Pavasario nuojauta 1987, Žydėjimas 1994, Laukai 2002). Nuliejo akvarelių (Obelys 1967, Ežerai 2004), nutapė pastelių (Lietus 2001, Naktis II 2002), sukūrė grafikos kūrinių (Kaime 1937, O. Petrulienės ekslibrisas, 1987). Kūryboje stengėsi įkūnyti formos grožį, ieškoti spalvinių santykių, nuotaikos ir muzikalumo.
A. Petrulis. Natiurmortas su balta ir raudona gėle (aliejus, 1980; © LATGA, 2020)
Ankstyviesiems paveikslams būdinga lyriškas aplinkos perteikimas, prislopintų spalvų grožis, romios linijų slinktys, švelnūs potėpiai, vidinė rimtis ir harmonija, vėlyvesniems – virtuoziškas koloritas, įvairių formų, turtingų niuansų vienovė.
Parodos
Nuo 1939 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose), individualios Vilniuje (1964, 1967, 1976, 1985, 1989, 1991–97, 2000–03, 2005–10, 2015, 2020, 2024), Kaune (1967, 1976, 1985, 1991, 1995–96, 1998, 2001), Tbilisyje (1978), Panevėžyje (1985, 2000), Rygoje (1992), Šiauliuose (1995–98, 2000, 2005, 2010), Klaipėdoje (1997–98, 2000, 2005, 2010).
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Aušros muziejus Šiauliuose, MO muziejus Vilniuje, Tretjakovo galerija Maskvoje, užsienio muziejai.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1983). Lietuvos nacionalinė premija (1995). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1996). Lietuvos dailininkų sąjungos auksinis ženkliukas (2000).
P: Algirdas Petrulis (reprodukcijų albumas) Vilnius 2001; Algirdas Petrulis: spalvų ir pustonių turtai Vilnius 2015.
915