Seibùtis Algirdas 1927 09 23Obeliai 2022 09 19Vilnius, lietuvių agronomas, botanikas. Dr. (biomed. m.; biol. m. kand. 1956).
Išsilavinimas ir veikla
1951 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1952–53 Žemės ūkio ministerijos agronomas dirvožemininkas, 1956–63 dirbo Geologijos ir geografijos institute, 1960–63 Pelkėtyros sektoriaus vadovas. 1964–94 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute; docentas (1965). Paskelbė apie 100 mokslinių straipsnių.
Knygos
Monografijų Lietuvos TSR fizinė geografija (tomas 1 1958), Lietuvos TSR durpynų kadastras (1968), Žuvinto rezervatas (1968, rusų kalba) ir mokomųjų knygų Durpės ir jų panaudojimas žemės ūkyje (1953), Gamtos apsauga (1976), Mokomasis ekologinis takas (1987), Apie Lietuvos žemę (1992) bendraautoris. Parašė mokomąją knygą Etninės paleogeografijos pradmenys (2002), knygą 1009 metų Lietuvos pasienio geografinė apybraiža (2009).
Studijose Baltų žemės – Šiaurės Europos žemdirbystės židinys (išspausdinta 1993) ir Mindaugo Lietuvos agroekologinis pagrindas (išspausdinta 1994) išplėtojo N. Vavilovo hipotezę, kad rugiai apie pirmo tūkstantmečio vidurį baltų žemėse buvo paversti maistiniais kultūriniais augalais ir prisidėjo prie staigaus žemdirbystės suklestėjimo visoje Šiaurės Europoje.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (su kitais, 1959).