Skirkẽvičius Algirdas 1939 01 14Sangrūda (Kalvarijos vlsč.) 2024 06 15Vilnius, lietuvių entomologas ir etofiziologas. Habil. dr. (biomed. m.; biol. m. dr. 1986). Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas (2014; 1990–2011 narys korespondentas, 2011–2014 tikrasis narys).
Išsilavinimas ir veikla
1962 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1962–64 Lietuvos žemės ūkio akademijos bityno vedėjas. 1965–2003 dirbo Ekologijos institute (iki 1989 Zoologijos ir parazitologijos institutas), 1975–2003 Chemorecepcijos laboratorijos vadovas, 1990–97 dar ir instituto direktoriaus pavaduotojas, 1997–2003 Ekologinės fiziologijos ir etologijos skyriaus vedėjas; vyresnysis mokslinis bendradarbis; profesorius (1988). 1993–2010 dėstė Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 Vilniaus pedagoginis universitetas). 1991–99 Lietuvos mokslo tarybos narys, 1992–99 tarybos Prioritetų ir finansavimo nuolatinės komisijos pirmininkas. 1993–96 Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos pirmininko pavaduotojas ir Lietuvos Respublikos mokslo premijų komiteto narys. 1995–2002 Lietuvos entomologų draugijos, 2006–21 Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas.
Algirdas Skirkevičius
Vienas iš Lietuvos bitininkų atkūrimo iniciatyvinės grupės narių (1988). 1971–90 tęstinio leidinio Vabzdžių chemorecepcija, 1991–2000 Lietuvos mokslų akademijos žurnalo Pheromones vyriausiasis redaktorius.
SSRS MA kompleksinės problemos Kibernetika mokslinės tarybos Bionikos ir biokibernetikos sekcijos (1973–89), jos biuro (1987–89), šios MA Mokslinių tyrimų automatizavimo tarybos Biologijos sekcijos (1974–89), SSRS MA Sąjunginės entomologų draugijos tarybos (1977–89) narys.
Europos tarptautinės chemorecepcijos tyrėjų organizacijos (1993–2000), Tarptautinės neuroetologų draugijos (nuo 1997) narys. Skaitė mokslinius pranešimus kongresuose, konferencijose Vokietijoje, Japonijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Stažavo Vokietijoje.
Mokslinio darbo sritis – gyvūnų feromoninė komunikacija. 1962 sukūrė pirmąją Lietuvoje vežiojamąją bitidę su daugiaaukščiais aviliais. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių ir apie 200 mokslo populiarinamųjų straipsnių. 3 išradimai (su kitais, iki 2011). Pirmasis SSRS ėmėsi organizuoti vabzdžių chemorecepcijos klausimams skirtus simpoziumus (1971, 1975, 1979, 1988 Vilniuje), kuriuose dalyvavo žymiausi šios srities Sovietų Sąjungos ir užsienio mokslininkai. Vadovavo simpoziumams feromonų klausimais Kijeve (1984), Krasnojarske (1985), Kaneve (1987), Boržomyje (1989).
Knygos
Monografijos Vabzdžių feromoninė komunikacija (1986, rusų kalba), Lietuvos bitininkų sąjunga (25 metai po atkūrimo) (2016), Bitininkystė Lietuvoje: Lietuvos bitininkų sąjunga 30 metų po atkūrimo (2021), vadovėlis Darbo su paketu STATISTICA pradmenys (2006), su kitais knygas: Kas tie feromonai? (1977), Žmogaus ir gyvūnų fiziologija (su Vytautu Semaška, 2009), Pradedantiems bitininkams (su Algirdu Amšiejumi, Jonu Balžeku, Laima Blažyte-Čereškiene 2018).
Parengė bibliografinę rodyklę Akademiko Jono Krikščiūno entomologinė veikla (1976), žinyną Feromonai (1988, rusų kalba, 1997, anglų kalba), informacinį leidinį Feromonų tyrimai Lietuvoje (su Z. Skirkevičiene, 1992), Anglų–lietuvių–rusų kalbų feromonų žodyną (1997).
Apdovanojimai
SSRS valstybinė premija (1987, su kitais). P. Šivickio premija (2004).