Algis Mickis

Mckis Algis 1927 05 03Kaunas 2006 09 07Kaunas, lietuvių farmakologas, visuomenės veikėjas. M. Mickio sūnus, R. Mickio brolis. Habil. dr. (biomed. m.; med. m. dr. 1968). Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1990).

Išsilavinimas ir veikla

1950 baigė Kauno universitetą. 1953–2006 dėstė Kauno medicinos universitete (1950–89 Kauno medicinos institutas, 1989–98 Kauno medicinos akademija), 1956–92 Farmakologijos katedros vedėjas; profesorius (1971). Lietuvos komunistų partijos (1955), 1989–1990 savarankiškosios Lietuvos komunistų partijos ir jos centro komiteto narys.

Jo iniciatyva Kauno medicinos universitete buvo įkurtos Elektroencefalografijos (1957, pirmoji mokslinio tyrimo laboratorija Kauno medicinos institute), Organinės sintezės ir eksperimentinės farmakologijos, Neurono fiziologijos ir neurokibernetikos laboratorijos. Lietuvoje įdiegė klinikinės elektroencefalografijos tyrimo metodų. Mokslinio darbo svarbiausia kryptis – neurofarmakologija. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, SSRS liaudies deputatas (1989–90). 1989–90 savarankiškos Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narys. Lietuvos mokslo tarybos narys, jos Atestacinės komisijos pirmininkas (1991–99). Prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo, buvo išrinktas jo Atkuriamojo senato nariu. Lietuvos farmakologų mokslinės draugijos ilgametis pirmininkas. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas (1995–98). Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių. 1 išradimas. Dalyvavo įkuriant Vaistų kontrolės tarnybą, vadovavo Vaistų registracijos skyriui.

Algis Mickis

Knygos

Vadovėlio Farmakologija (1971, 1983 ²1986) vienas autorių. Su Kaziu Algimantu Tamašausku parašė knygą Miegas ir nemiga (1974).

Apdovanojimai

Lietuvos mokslo premija (1987), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1998).