algològija (lot. alga – jūrų žolė, dumblis + gr. logos – mokslas), botanikos mokslo šaka, tirianti dumblius. Pagal dumblių tyrimų uždavinius ir tikslus sparčiai formuojasi įvairios algologijos kryptys – morfologinė, citologinė, ontogenetinė, fiziologinė, genetinė, floristinė, sistematinė, evoliucinė, paleoekologinė. Algologijos pradininkas yra J. Stackhouse’as (Didžioji Britanija), 18 a. pabaigoje ištyręs Fucus genties dumblių lytinio dauginimosi būdą. Žymiausi 18 a. pabaigos–19 a. vidurio algologai, sukūrę dumblių morfologijos ir sistematikos pagrindus: D. Turneris (Didžioji Britanija), J. P. E. Vaucher (Prancūzija), J. V. F. Lamouroux (Belgija), H. ir. C. Lyngbye (Danija), K. A. ir J. G. Agardhai (Švedija), F. T. Kützingas (Vokietija). 20 a. pirmoje pusėje algologijos problemas tyrinėjo F. Oltmannsas (Vokietija), F. E. Fritschas (Didžioji Britanija), G. M. Smithas (Jungtinės Amerikos Valstijos). Nuo 20 a. antros pusės algologijos plėtotei didelę reikšmę turi optinės ir elektroninės mikroskopijos, sudėtingų ekologijos, fiziologijos, biochemijos, molekulinės biologijos ir kitų tyrimo metodų taikymas. Morfologija ir fiziologija pateikė daug naujų ir svarbių duomenų tiriant dumblių sistematiką, evoliuciją ir filogenezę.
Lietuvoje
18–19 a. dumblius rinko ir aprašė S. ir J. Jundzilai, S. B. Gorskis, J. Pabrėža, 20 a. pirmoje pusėje – V. Vilkaitis, B. Hryniewieckis, K. Regelis, L. Vailionis. 20 a. antroje pusėje Vilniaus universitete įkurta A. Minkevičiaus vadovaujama algologijos mokykla. Ekologiniai ir fiziologiniai dumblių tyrimai atliekami Gamtos tyrimų centro Botanikos ir Geografijos institutuose, Vilniaus, Klaipėdos universitetuose, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, Aplinkos ministerijoje. M. Kabailienė ir I. Trainauskaitė tyrė titnagdumblainių ir maurabragainių rūšinę sudėtį ir paplitimą. Lietuvos ežerų, upių, Kuršių marių, Baltijos jūros planktono ir bentoso rūšinę sudėtį, vystymosi ypatumus, dinamiką, produktyvumą, hidroekosistemų užterštumo ir jų savaiminio apsivalymo galimybes tyrė ir tiria J. Kavaliauskienė, G. Jankavičiūtė, Č. Pocienė, R. Šulijienė, J. Kasperovičienė, S. Budrienė, I. Olenina, J. Kostkevičienė, V. Mackevičienė, A. Krevš, G. Šlapkauskaitė. Tyrimų duomenys skelbiami žurnaluose Botanica Lituanica, Ekologija.
1256