Liaudanski Aliaksandr (Aliaksandras Liaudánskis) 1893 08 29Jurjevo (Minsko sr.) 1937 08 27Minskas, baltarusių archeologas. Baltų materialiosios kultūros tyrinėtojas.
Išsilavinimas ir veikla
1922 baigė Archeologijos instituto (Maskvoje) Smolensko skyrių. 1922–27 dirbo Smolensko muziejuje ir 1922–25 studijavo Smolensko universitete, 1925–27 jame dėstė (privatdocentas). Nuo 1927 Baltarusijos mokslų akademijos Istorijos instituto mokslinis sekretorius, nuo 1931 Archeologijos sekcijos vadovas. Per 1937 vykdytas stalinines represijas sušaudytas. 1958 reabilituotas.
Surinko ir paskelbė akmens, bronzos ir geležies amžių archeologinės medžiagos. Surengė daug žvalgomųjų ir tiriamųjų ekspedicijų; tyrė neolito laikiną gyvenvietę prie Nižnije Nemykarių, piliakalnius Smolenske. Išsamiai aprašė archeologinių paminklų kompleksus Gnezdove, kasinėjo pilkapius. Tyrė Rusios miestus (Polocką, Vitebską, Oršą, Zaslavlį, Borisovą). Suklasifikavo, datavo ir nurodė piliakalnių etninę priklausomybę (brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnius priskyrė baltų gentims). Nustatė geležies amžiaus kapinynų datavimą.
Veikalai
Parašė daugiau kaip 40 veikalų; svarbiausi: Smolensko gubernijos archeologinio žemėlapio šaltiniai (Materjaly dlja archeologičeskoj karty Smolenskoj gubernii 1924), Kai kurie duomenys apie piliakalnius Smolensko gubernijoje (Nekotorye dannye o gorodiščach Smolenskoj gubernii 1926), Kai kurie duomenys apie akmens amžių ir bronzos epochos kultūrą Smolensko gubernijoje (Nekotorye dannye o kamennom veke i kul´ture bronzovoj ėpochi Smolenskoj gubernii 1927), Archeologinės vietovės Sožo, Dniepro ir Kasplios upių baseinuose Smolensko gubernijoje (Archealagičnyja dosledy u vodazborach rėk Soža, Dnjapra i Kaspli u Smalenskaj gubernii 1930).