Karpiuk Aliaksej (bltr. Аляксей Карпюк; Aliaksejus Karpiùkas) 1920 04 14Straszewo (dabar Palenkės vaivadija) 1992 07 14Minskas, baltarusių rašytojas. Per SSRS–Vokietijos karą dalyvavo pogrindinėje antinacinėje veikloje. 1942 pabaigoje suimtas, išvežtas į Stutthofo koncentracijos stovyklą. 1943 iš jos pabėgo, buvo sovietinių partizanų būrio vadas. 1949 Pedagogikos institute Gardine baigė anglų kalbą, 1961 – M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto Aukštuosius literatūros kursus Maskvoje. Dirbo mokyklos direktoriumi, dėstytoju, korespondentu, valdininku. Apysakose (Viename institute / U adnym instytuce 1953, Danuta 1960, Girios odisėja / Puščanskaja adyseja 1964, Rekviem 1991, Baltoji dama / Belaja dama 1992) ir apsakymuose (rinkiniai Dvi pušys / Dzve sasny 1958, Šviežia žuvis / Svežaja ryba 1978, Portretas / Partrėt 1983, Šiuolaikinis konfliktas / Sučasny kanflikt 1985), romane Šaknys (Karani 1988) vaizdavo buvusios Vakarų Baltarusijos valstiečių gyvenimo realius faktus, karo įvykius, jaunuolių charakterio formavimąsi, pasipriešinimą Lenkijos valdžiai, šiuolaikines etines problemas. Parašė apybraižų (Ko mes verti / Čago my varty 1970, Pėdsakai žemėje / Sled na zjamli 1972), pasakų (Dvi seserys / Dzve sjastry 1986).
176