Aliaskà (Alaska), AK, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija Šiaurės Amerikos šiaurės vakaruose, tarp Arkties ir Ramiojo vandenynų.
Denali nacionalinis parkas
Plotas 1,48 mln. km2 (didžiausia JAV valstija). 733 600 gyventojų (2022); eskimų, aleutų ir indėnų 15,7 % (2022).
Centras – Juneau (31 700 gyventojų, 2022); didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Anchorage’as (287,1), Fairbanksas (32,1). Miesto gyventojų 66 % (2010).
Prie Aliaskos šiaurinių krantų prieina Beauforto jūra, šiaurės vakarinių – Čiukčių jūra, vakarinių ir pietvakarinių – Beringo jūra, pietinių – Aliaskos įlanka. Rytuose Aliaska ribojasi su Kanada (ji skiria Aliaską nuo JAV pagrindinės dalies), vakaruose Beringo sąsiauris skiria Aliaską nuo Rusijos. Aliaskoje yra Šiaurės Amerikos vakariausias taškas – Velso Princo kyšulys.
Krantai labai vingiuoti. Tarp Beringo jūros ir Aliaskos įlankos įsiterpęs Aliaskos pusiasalis, vakaruose yra Sewardo pusiasalis. Aliaskai priklauso Aleksandro salynas, Aleutų salos, Kodiako sala, Šventojo Lauryno sala, daug mažesnių salų. Aliaskos pietuose yra Aliaskos kalnagūbris su aukščiausia Šiaurės Amerikoje Denali kalno (McKinley) viršūne (6194 m), Vrangelio kalnai, Šventojo Elijo kalnai, Chugacho kalnai, Aleutų kalnagūbris. Pietų Aliaskoje yra 17 aukščiausių JAV viršūnių.
Aliaskos viduryje yra plynaukštė, rytuose pereinanti į Jukono plokščiakalnį (vyrauja luistiniai kalnų masyvai ir akumuliacinės žemumos). Šiaurėje – Brookso kalnagūbris ir Arktinė žemuma. Yra veikiančių ugnikalnių, būna žemės drebėjimų. Daug kalnų ledynų. Chugacho ir Šventojo Elijo kalnuose yra 4 ilgiausi pasaulyje kalnų ledynai: Beringo (185 km), Sewardo ir Malaspinos, Logano, Hubbardo.
Klimatas šiaurėje arktinis, viduryje – subarktinis, Ramiojo vandenyno pakrantėje – vidutinių platumų, jūrinis. Sausio vidutinė temperatūra Barrow, Fairbankse ir Sitkoje (atitinkamai) –26, –24 ir 0,5 °C, liepos 4, 15 ir 13 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis – 110, 300 ir 2200 mm.
Aliaskos kalnagūbrio priekalniai
Ilgiausios upės – Jukonas, Kuskokwimas, Tanana, didžiausias ežeras – Iliamna. Didesniojoje Aliaskos dalyje – retmiškiai, tundra, Aleutų salose ir Aliaskos pusiasalyje – pievos ir krūmai, pietuose ir pietryčiuose – spygliuočių miškai. Miškingumas 44 %. Daugiametis įšalas (apie 70 % Aliaskos teritorijos). Veisiasi šiauriniai elniai (karibu), rudieji lokiai (grizliai), aplinkinėse jūrose – banginiai, ruoniai. Yra 8 nacionaliniai parkai: Vrangelio ir Šventojo Elijo, Arkties Vartų, Denali, Katmai (didžiausi JAV), Ledynų įlankos, Clarko ežero, Kobuko Slėnio, Kenai Fjordų. Visi, išskyrus Kenai Fjordų, priklauso didžiausių JAV nacionalinių parkų dešimtukui.
Aliaskoje gaunama 25 % visos JAV naftos. Didžiausias telkinys – Prudhoe Bay. Iš jo į Valdezo uostą (Aliaskos pietiniame krante) eina Transaliaskos naftotiekis (1270 km; nutiestas 1977). Gaunamos gamtinės dujos, kasama auksas, sidabras, alavo, švino ir cinko rūdos, platina, anglys. Medienos apdirbimas, popieriaus ir celiuliozės gamyba, naftos chemijos pramonė.
Žvejyba (gaudomos lašišos, silkės), žuvų konservų gamyba. Kailinių žvėrelių medžioklė. Elnininkystė. Didžiausi uostai: Valdezas, Sewardas, Sitka. Nuo Sewardo uosto iki Fairbankso yra 756 km ilgio geležinkelis. Aliaskos pietine dalimi eina Aliaskos greitkelis. Anchorage yra tarptautinis oro uostas. Turizmas.
2097
2271
Istorija
Manoma, kad prieš 40–15 tūkstančių metų iš Azijos į dabartinę Aliaską atsikėlė Šiaurės Amerikos indėnų protėviai, vėliau išsisklaidę po visą žemyną. Eskimai ir aleutai apsigyveno prieš 8–3 tūkstančius metų.
1741 Aliaską atrado V. J. Beringo vadovaujama Rusijos laivyno ekspedicija. 1784 Kodiako saloje įkurta pirmoji rusų gyvenvietė. 1799 rusų pirkliai įkūrė Rusijos ir Amerikos bendrovę, kuri monopolizavo medžioklę bei prekybą kailiais ir iki 1867 faktiškai valdė Aliaską.
Po Krymo karo (1853–56) susilpnėjusi Rusija 1867 pardavė Aliaską Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 7,2 mln. dolerių. 19 a. 9 dešimtmetyje rasta aukso telkinių. Prasidėjus vadinamajai aukso karštligei Aliaską užplūdo kolonistai (1896 gyveno 8000, 1900 – 63 000 žmonių), sparčiau plėtojosi ekonomika.
1867–84 Aliaska buvo JAV karo departamento žinioje, 1884 tapo gubernatoriaus valdoma apygarda, 1912 – teritorija. 1903 nustatyta siena tarp JAV ir Kanados. 1942 Japonija buvo užėmusi keletą Aliaskos salų, apšaudė uostus.
Karo metais įrengti uostai bei nutiestas greitkelis turėjo įtakos vėlesnei Aliaskos ekonomikos plėtrai. 1959 Aliaska tapo JAV 49‑ąja valstija.
2271