Alice Neel
Neel Alice (Alisa Nyl) 1900 01 28Gladwyne (Pensilvanijos valstija) 1984 10 13Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų tapytoja. Viena žymiausių Šiaurės Amerikos tapytojų. 1921–25 studijavo Filadelfijos moterų dizaino mokykloje (Philadelphia School of Design for Women, dabar Moore College of Art and Design). 1925–27 kartu su vyru, tapytoju ir rašytoju Carlosu Enriquezu (Gómezu, 1900–57) gyveno Kuboje, prisijungė prie žymaus vietinio avangardinio judėjimo (avangardizmas), vadinamojo Kubos avangardo, kovojo už socialinę lygybę, moterų teises. 20 a. 4 dešimtmečio pradžioje apsigyveno Niujorke (prijautė komunistinėms idėjoms, už tai persekiota).
Kūryba
A. Neel išgarsėjo kaip empatiška portretistė, tapė ekspresyvia maniera, švelniais spalvų tonais (C. Enriquezo portretas, 1926), vėliau patyrė poparto, minimalizmo įtaką – meistriškai naudojo virpančios linijos, neužbaigtumo, neužtapymo efektus. Jos pozuotojai – skirtingų rasių ir visuomenės grupių atstovai; dažniausiai jie vaizduojami frontaliai, išraiškingomis pozomis (Andy Warholas, Kate Millet, abu 1970, Dana Gordon, Marksistė / Irene Peslikas, abu 1972). Ypač jautriai perteiktos moterų ir vaikų psichologinės būsenos, lyties tapatumo, šeiminių santykių ir socialinių problemų užuominos. 7–8 dešimtmetyje A. Neel atvirai reiškė feministines idėjas, laužė nusistovėjusius žmogaus kūno vaizdavimo standartus, išryškino komiškus arba vulgarius išvaizdos niuansus, taip perteikdama pažeidžiamą ir nepastovią moters prigimtį. Ypač išraiškingi, emociškai paveikūs ir provokatyvūs moterų ir vyrų (dažnai žymių menininkų, rašytojų) aktai, juose atskleistos seksualumo, nėštumo, senėjimo būsenos (Ruth aktas, Nėščia Marija, abu 1964, Johnas Perreault 1972, Louise Leiber 1975, Annie Sprinkle 1982). Visų kūrybos laikotarpių paveikslų cikluose užfiksuota autobiografinė pačios menininkės gyvenimo istorija: nuo motinystės (Po kūdikio mirties 1927–28, Kūdikio gerovės klinika 1928), trauminių patirčių išgyvenimo iki paskutinio autoportreto (Autoportretas 1980).
Parodos
A. Neel parodų surengta visame pasaulyje, jos kūryba ypač susidomėta apie 2000, surengta retrospektyvų: Filadelfijoje (2001), Londone (2004, 2010, 2023), Helsinkyje (2016), Briuselyje (1922), Paryžiuje (Pompidou nacionaliniame meno ir kultūros centre, 2022–23).