aliẽjaus prãmonė, maisto pramonės šaka, kurios įmonės iš aliejinių augalų sėklų ir vaisių gaminanti techninį ir maistinį aliejų. Apie 90 % pagaminto aliejaus suvartojama maistui, likusi dalis – techniniams reikalams.
Aliejaus rūšys
Spaudžiamas sojų pupelių, rapsų, saulėgrąžų, alyvuogių, linų sėmenų, medvilnės sėklų, žemės riešutų, kukurūzų, moliūgų sėklų, vilnamedžio sėklų, juodgrūdžių, kokosų, palmių ir kitoks aliejus. Atskirą grupę sudaro eteriniai aliejai, naudojami parfumerijos ir kosmetikos pramonėje, maisto pramonėje, medicinoje, – terpentino, kamparo, pipirmėčių, gvazdikėlių, rožių ir kiti aliejai.
Aliejaus pramonė pasaulyje
2022 aliejaus gamyba pasaulyje parodyta 1 lentelėje. 2022 nerafinuoto aliejaus daugiausia pagamino (tūkst. tonų): sojų pupelių aliejaus – Kinija (16 475), Jungtinės Amerikos Valstijos (11 858), Brazilija (9947), Argentina (7549), Indija (1299), Vokietija (630), Nyderlandai (610), Japonija (519); rapsų aliejaus – Vokietija (3666), Kanada (3558), Kinija (3517), Indija (3262), Prancūzija (1793), Japonija (904); saulėgrąžų aliejaus – Rusija (6028), Ukraina (5325), Argentina (1462), Turkija (933), Prancūzija (603); medvilnės sėklų aliejaus – Kinija (1256), Indija (1063), Brazilija (451), Pakistanas (280), Jungtinė Karalystė (197); žemės riešutų aliejaus – Kinija (1926), Indija (911), Nigerija (374); kukurūzų aliejaus – Jungtinės Amerikos Valstijos (2700), Kinija (540), Japonija (73); alyvuogių aliejaus – Ispanija (1619), Italija (346), Graikija (263), Tunisas (255), Turkija (250); palmių aliejaus – Indonezija (47 660), Malaizija (18 532), Tailandas (3459); kokosų aliejaus – Filipinai (1074), Indonezija (878).
alyvuogių aliejaus gamykla Manisoje (Turkija)
4
Istorija
Aliejaus gamyba pasaulyje 1970–1996 parodyta 2 lentelėje.
1
20 a. pabaigoje nerafinuoto aliejaus daugiausia gamino (1995; tūkst. tonų): sojų pupelių aliejaus – Jungtinės Amerikos Valstijos (7092), Brazilija (2493), Argentina (1599), Japonija (680), vilnamedžio sėklų – Jungtinės Amerikos Valstijos (586), Brazilija (85), Turkija (73), Argentina (65), žemės riešutų aliejaus – Jungtinės Amerikos Valstijos (151), Senegalas (99), Argentina (49), Malis (23), alyvuogių – Italija (678), Graikija (362), Ispanija (360), Sirija (93); palmių – Malaizija (7811), Indonezija (3701), saulėgrąžų – Argentina, Rumunija, Ukraina; rapsų ir garstyčių – Kanada, kukurūzų – Jungtinės Amerikos Valstijos, sėmenų aliejaus – Belgija, Vokietija, Argentina, Jungtinė Karalystė.
aliejui spausti ruošiamos alyvuogės (Rafa, Gazos Ruožas, Palestinos autonomija)
bendrovėje Krymskaja Roza iš rožių žiedlapių gaminamas aliejus (Čaikino, Simferopolio sritis, Krymas)
20 a. pabaigoje iš eterinių aliejų daugiausia buvo išgaunama terpentino aliejaus (daugiau kaip 300 000 tonų per metus; gamino Jungtinės Amerikos Valstijos, Švedija, Graikija, Rusija), kamparo (daugiau kaip 5000 t; Kinija, Japonija, Taivanas), pipirmėčių (daugiau kaip 4000 tonų; Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Indija, Rusija, Japonija), gvazdikėlių (daugiau kaip 1400 tonų; Tanzanija, Madagaskaras); rožių aliejaus per metus pagaminamos tik apie 5 tonos (Bulgarija, Turkija, Prancūzija, Marokas).
Aliejaus gamyba pasaulyje 2011–2021 parodyta 3 lentelėje.
3
Aliejaus gamyba Lietuvoje
Lietuvoje sėmenų ir kanapių aliejus buvo vartojamas jau 12 a. pirmoje pusėje. Jo atgabendavo Naugardo ir Pskovo pirkliai. Vėlesniais laikais aliejaus buvo atvežama iš Rygos, nuo 19 a. vidurio ir iš Sankt Peterburgo. Aliejus vartotas maistui, apšvietimui, odoms išdirbti.
19 a. viduryje kai kuriuose dvaruose rankiniais pleištiniais ir arklio varomais presais buvo spaudžiamas sėmenų aliejus. 1884 Kaune pradėjo veikti sėmenų aliejaus gamykla (dirbo 4 darbininkai, per metus pagamindavo apie 20 tonų aliejaus).
1913 įkurta Vilniaus aliejaus gamykla. 1939 Lietuvoje pagaminta 4056 t aliejaus (810 t maistinio). Dalis aliejaus buvo įsivežama (1930 – 125,5 t; iš Vokietijos – 50,8 t, Didžiosios Britanijos – 23,9 t, Danijos – 19,7 t, SSRS – 10,7 t, Nyderlandų – 8,7 tonos). 1940 pradžioje veikė 14 aliejaus gamyklų (iš viso dirbo 393 darbininkai), Kuršių aliejinėje (Vilnius) ir Ringuvoje (Kaunas) dirbo daugiau kaip po 50 darbininkų.
Per Antrąjį pasaulinį karą visos aliejaus gamyklos (išskyrus Panevėžio) buvo sugriautos. 1945–1946 atstatytos gamyklos Vilniuje (vėliau tapo fabriku) ir Kaune (1949 uždaryta). Sovietinės okupacijos metais daugiausia gamintas maistinis saulėgrąžų (žaliava iš Ukrainos ir Rusijos Rostovo srities) ir techninis sėmenų (vietinė žaliava) aliejus. 1950 Vilniaus aliejaus ir Panevėžio muilo fabrikai pagamino 4100 t aliejaus, 1958 – 5300 t, 1963 – 6500 tonų. 1976–1990 aliejų gamino Vilniaus aliejaus ir riebalų pramonės gamybinis susivienijimas, kuriam priklausė Vilniaus aliejaus, Panevėžio ir Kauno muilo fabrikai. 1983 Lietuvoje pagaminta 3024 t aliejaus (1222 t maistinio), 1987 – 5500 tonų. Rapsų aliejaus eksportuota (daugiausia į Baltarusiją ir Rusiją): 1996 – 3800 t, 1997 – 2300 tonų. 20 a. pabaigoje– 21 a. pradžioje svarbiausios įmonės buvo Aliejus (įkurta 1993 iš Vilniaus aliejaus fabriko), Obelių aliejus (įkurta 1993).
Aliejaus gamyba Lietuvoje 1990–2022 parodyta 4 lentelėje.
2
2023 maistinį rapsų aliejų gamina kooperatinė bendrovės SV Obeliai Obeliuose (Rokiškio rajono savivaldybė), EKKO Raudondvaryje (Zarasų seniūnija, Zarasų rajono savivaldybė), linų sėmenų aliejų – bendrovė Aletovis Šakiuose, kanapių ir linų sėmenų aliejų – Juknelių šeimos ūkis Duobiuose (Daugailių seniūnija, Utenos rajono savivaldybė), kanapių sėklų – bendrovė Bioproduktas Tabariškiuose (Ringaudų seniūnija, Kauno rajono savivaldybė), įvairius aliejus (linų sėmenų, moliūgų sėklų, žemės riešutų, judros, saulėgražų, kanapių sėklų, sezamo sėklų) – Vetagra Valčiūnuose (Juodšilių seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė; prekės ženklas Senoji aliejinė), t. p. nedidelės bendrovės ir ūkiai.
2271
2687