aliẽjiniai augala, vienamečiai ir daugiamečiai įvairių šeimų augalai, kurių sėklose, vaisiuose, lapuose yra aliejų (15–70 %). Dauguma jų yra nektaringi.
Iš aliejinių augalų daugiausia auginama rapsų (iš sėklų spaudžiamas rapsų aliejus), saulėgrąžų (saulėgrąžų aliejus), sojų (sojų aliejus), alyvmedžių (alyvmedis; iš europinio alyvmedžio vaisių spaudžiamas alyvuogių aliejus), arachių (arachis; iš valgomojo arachio sėklų – arachio aliejus), sezamų (sezamas; iš indinio ir vakarinio sezamų sėklų – sezamų aliejus), garstyčių (garstyčia; iš baltosios garsyčios sėklų – garstyčių aliejus), aguonų (aguona; iš daržinės aguonos sėklų – aguonų aliejus), judrų (judra; iš sėjamųjų judrų sėklų – judrų aliejus). Farmacijos pramonei aliejai gaunami iš abrikosų, avokadų, migdolų, persikų, kokospalmių vaisių, kukurūzų. Aliejiniai augalai naudojami margarino, majonezo, tekstilės, muilo, dažų, lakų, pokosto, stearino, dyzelinių degalų ir tepalų gamyboje. Dauguma augalų, turinčių sėklose aliejų (kalendros, kanapės, kukurūzai, vilnamedžiai, pluoštiniai linai), dažniausiai auginami kitais tikslais, jų aliejai yra antraeilis produktas. Kai kurių aliejinių augalų išspaudos yra vertingas pašaras, nes turi 35–37 % baltymų.
kalendros – vieni iš aliejinių augalų (Lietuvoje auginamos nuo 16 a.)
sėjamųjų linų žiedai ir sėklos (sėmenys)
Pagrindinė žaliava aliejui gaminti Lietuvoje yra linų sėmenys (gaunamas sėmenų aliejus) ir rapsų sėklos.
761