alifãtiniai junginia (gr. aleiphar, kilm. aleiphatos – aliejus), ackliniai junginia, angliavandeniliai ir jų dariniai, kurių molekulėse anglies atomai susijungę į atviras linijines arba šakotąsias grandines. Skirstomi į sočiuosius ir nesočiuosius. Sotieji alifatiniai junginiai yra alkanai ir jų dariniai; jų molekulėse anglies atomai susijungę viengubuoju C–C ryšiu. Nesotieji alifatiniai junginiai yra alkenai su jų dariniais (molekulėse yra dvigubųjų C=C ryšių) ir alkinai su jų dariniais (molekulėse yra trigubųjų C≡C ryšių). Alifatinių junginių pavadinimas sudaromas prie angliavandenilio pavadinimo pridedant pakaitų skaičių ir kilmę nusakantį priešdėlį arba priesagą ir pakaitų padėtį nurodantį skaičių, pvz., 1,2‑dichlorpropanas, 2‑metil‑1‑pentenas, 3‑heksanolis. Kai kurie alifatiniai junginiai turi trivialiuosius pavadinimus, pvz., acetonas, sviesto aldehidas. Alifatinių junginių savybes lemia funkcinė grupė ir cheminio ryšio pobūdis: alkanams būdingos dehidrinimo, C–C ryšio skilimo (krekingas, hidrokrekingas, hidrogenolizė), katalitinio aromatizavimo, vandenilio pakeitimo halogenu, nitro‑ arba sulfogrupe ir kitos reakcijos, alkenams – prisijungimo reakcijos (hidrinimas, hidratavimas, halogeninimas, hidrohalogeninimas, polimerizacija, telomerizacija). Funkcinių grupių sukelti indukciniai efektai lemia alifatinių junginių reaktyvumą ir artimiausių C–C, C–H ryšių savybes. Iš angliavandenilių darinių svarbiausi aldehidai, alkoholiai, aminai, karboksirūgštys, ketonai, riebalai ir jų kitimo produktai, dauguma aminorūgščių, angliavandenių, eterinių augalų aliejų. Alifatinių junginių (angliavandenilių) yra gamtinėse dujose, naftoje (iš šių žaliavų jie ir gaunami). Alifatiniai junginiai yra žaliava įvairiems organiniams junginiams sintetinti, tirpikliams, muilui, kvapiosioms medžiagoms, sintetiniam pluoštui gaminti.
3035