alijà (hebr. ‘alīyāh – kopimas), žydų kėlimasis nuolatiniam gyvenimui į Izraelį. Senovėje žydų grįžimas į Izraelį iš Egipto ir Babilonijos vadintas alija, nes Palestina geografiškai yra aukštesnėje vietoje negu šios šalys. Terminas vėl paplito nuo 19 a. 9 dešimtmečio, kai atsirado sionizmo judėjimas. Vienas pagrindinių sionistų uždavinių buvo atkurti žydų valstybę. Pagal repatriantų skaičių, motyvus ir kilmę 1882–1939 skiriami 5 alijos laikotarpiai: 1882–1903, 1904–14, 1919–23, 1924–28, 1929–39. 1940–48 į Didžiosios Britanijos mandatinę Palestinos teritoriją nelegaliai atsikėlė dar 100 000 žydų. Paskelbus Izraelio nepriklausomybę (1948 05 14) prasidėjo masinė alija – daugiausia iš Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų, SSRS (ypač 1972–91).
žydų imigrantai Osmanų Palestinoje (1899)
1455