aliterãcija (lot. a(d) – prie + littera – raidė), retorinė figūra – tikslingas, motyvuotas tapačių arba panašiai skambančių priebalsių pasikartojimas mažose teksto atkarpose – eilutėse, frazėse. Pvz.: Lingu linguoja lauku lygiuoju / Pilkos milinės (S. Nėris). Aliteracija yra vienas dažniausių instrumentuotės būdų, ypač poezijoje. Sustiprina garsinį ir intonacinį teksto išraiškingumą, vaizdumą. Poetiniame tekste aliteracija paprastai funkcionuoja kartu su kitomis garsinėmis figūromis ir padeda sukurti vientisą garsinės raiškos sistemą. Senovės germanų nerimuotoje poezijoje aliteracija buvo eilėdaros pagrindas (aliteracinė eilėdara).
2088