aliras (pranc. allure – eigastis, bėgsena), keturkojo gyvūno judėjimo būdas. Aliūras būna natūralus ir dirbtinis. Natūralus aliūras yra žinginė, risčia, eidinė ir šuoliavimas.
Žingine einantis gyvūnas vienu metu remiasi 3 kojomis. Jis kojas stato paeiliui kryžmiškai: žengia kaire priekine, paskui dešine užpakaline, dešine priekine ir kaire užpakaline. Risčia būna lėta ir greita. Risnodamas gyvūnas remiasi išsyk 2 kojomis kryžmiškai: kaire priekine ir dešine užpakaline. Greita risčia bėgdamas gyvūnas pirma kelia priekinę koją, o tos pačios pusės užpakalinę stato tiksliai į priekinės kojos pėdą arba šiek tiek už jos. Lėta risčia judančio arklio greitis yra 10–15 km/h, o greita risčia – iki 50 km/h. Eidine bėgantis gyvūnas vienu metu kelia arba stato abi dešines, paskui abi kaires kojas. Eidine judančio arklio greitis iki 52 km/h. Dažniausiai taip bėga Amerikos ristūnai ir stepių veislių arkliai. Eidinė yra visų šunų, išskyrus bobteilus, judėjimo yda. Ji būdingesnė stambiems šunims. Šuoliuodamas gyvūnas vienu metu visomis kojomis nesiekia žemės. Jis pirma atsispiria priekinėmis, po to užpakalinėmis kojomis, kurių pėdos lieka už priekinių kojų pėdų, arba atsiduria priešais jas. Lėtai šuoliuodami arkliai bėga apie 20 km/h, greitai – iki 66 km/h greičiu. Kinkomieji šunys šuoliuodami pasiekia iki 67 km/h greitį.
aliūras: 1 – žinginė, 2 – risčia, 3 – eidinė, 4 – šuoliavimas, 5 – pasažas
Dirbtinis aliūras skirstomas į pasažą, pjafą, piruetą, judėjimą skersom ir atbulom. Arklių pasažas yra ritmiška ir akcentuota risčia, aukštai keliant kojas. Judesiai lengvi, tikslūs, gracingi. Pasažu vadinama ir mažųjų šunų ristelė, kai šuo aukštai kelia kojas ir labai lenkia per sąnarius, o nugaros linija judant išlieka tiesi. Pjafas yra arklio pasažas vietoje, niekur nejudant. Piruetas – aliūras, kai arklys užpakalinėmis kojomis sukasi vietoje, o priekinėmis aplink daro ratą. Judėdamas skersom arklys bėga risčia į priekį ir į šoną, eidamas atbulom – išsyk kelia dvi priešingos pusės kojas taip, kaip bėgdamas risčia.
3157