„Alkas“, Lietuvos krašto kultūros ir istorijos pažinimo klubas.
Buvo įkurtas 1967 Vilniaus skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biure inžinierių konstruktorių S. Lukoševičiaus, Z. Didžiulio ir E. Gudavičiaus iniciatyva. Ugdė meilę gimtajam kraštui. Klubo patriotiniai tikslai sovietinei valdžiai buvo įtartini ir nepageidaujami, todėl jo veikla nuolat tikrinta. Klubo nariai surengė talkas Vilniaus arkikatedros ir Žemutinės pilies požemiuose, Rasų kapinėse, atstatant Tris Kryžius, tvarkant Vilniaus universitetą, kasinėjant akmens amžiaus gyvenvietę Šventojoje, padėjo paruošti į Rumšiškių buities muziejų perkeliamų pastatų dokumentus. Ypač išpopuliarėjo klubo rengiamos Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos atstatymo bei priežiūros talkos (suvažiuoja iki 500 talkininkų iš visos Lietuvos).
vienas Alko plakatų (1988)
Klubas suorganizavo kelionių po Lietuvos istorines vietoves, etnines lietuvių žemes – Karaliaučiaus kraštą (Kaliningrado sritį) ir Baltarusiją (po 80–120 dalyvių), reikšmingų Lietuvos kultūros ir istorinių sukakčių minėjimų. Klube skaitytos Lietuvos istorijos paskaitos, įvairūs pranešimai, leistas neperiodinis biuletenis Mūsų kraštas, klubo stendams sukurta apie 60 patriotinių plakatų; bendradarbiavo J. Balkevičius, E. Gudavičius, K. N. Kitkauskas, Č. Kudaba, V. Landsbergis, O. Narbutienė, T. Vaisieta, N. Vėlius, V. Vildžiūnas ir kiti. Sovietinės okupacijos metais klubas buvo inžinierių humanitarinės kultūros ir dvasinės atgaivos šaltinis. Klubo nariai rinko tarybą; pirmininkai: S. Lukoševičius (1967–72 ir nuo 1977), A. Budriūnas (1972–76), G. Vanagas (1976–77).
1866