alkenai

alkènai, nesoteji angliavandenliai, jų molekulėje yra dvigubasis ryšys (=C=C=). Bendroji formulė C_nH_2n. Kartais vadinami olefinais. Pirmieji homologinės eilės nariai etenas (etilenas) CH₂=CH₂, propenas (propilenas) CH₂=CHCH₃ ir butenas (butilenas) CH₂=CHCH₂CH₃ yra dujos; jie turi didžiausią praktinį pritaikymą. Tolesni nariai iki C₁₈ – skysčiai, didesnės molekulinės masės – kietosios medžiagos. Alkenų pavadinimas sudaromas alkanų pavadinimo priesagą ‑an‑ keičiant į ‑en‑ ir skaičiais nurodant dvigubojo ryšio padėtį. Alkenams būdinga dvigubojo ryšio padėties izomerija, grandinės izomerija, stereoizomerija. Etenas, propenas izomerų neturi, butenas turi 4. Alkenų molekulės silpnai polinės. Jie netirpsta vandenyje, labai gerai tirpsta nepoliniuose tirpikliuose (benzene, dietileteryje, chloroforme). Reaktyvesni už alkanus. Būdingos prisijungimo prie dvigubojo ryšio reakcijos: hidrinimas, halogenų (Cl₂, Br₂), HCl, HBr, HI, H₂SO₄, vandens prisijungimas, oksidacija (oksiduojant KMnO₄ šarminiu tirpalu susidaro dioliai, šildant – karboksirūgštys). Su benzenkarboksirūgštimi reaguoja stereospecifiškai, pvz., iš cis‑2‑buteno gaunamas tik cis‑2,3‑dimetiloksiranas, o iš trans‑2‑buteno – tik trans‑2,3‑dimetiloksiranas.

Mažiau paplitę gamtoje negu alkanai, mažesnės molekulinės masės alkenų yra naftos dujose, kitų – kai kurių rūšių naftoje. Gaunami dehidrinant arba pirolizuojant alkanus, hidrinant alkinus, dehidratuojant alkoholius, atskeliant vandenilio halogenidus iš halogenalkanų arba halogenus iš dihalogenalkanų. Sudaro ciklinius junginius cikloalkenus. Naudojami įvairiems polimerams gauti.

-olefinai