Alkestdė (Alkēstis, kilm. Alkēstidos), graikų mitologijoje – Jolko karaliaus Pelijo ir Anaksibijos arba Filomachės duktė, Admeto žmona. Su juo susilaukė sūnaus Eumelo, kuris dalyvavo Trojos kare, ir dukters Perimelės. Apolodoro vardu pavadintame graikų mitų rinkinyje Apolodoro biblioteka (sukurtas 1 amžiuje) rašoma, kad Pelijas leidęs Admetui vesti Alkestidę, jei jis vadelios karo vežimą, traukiamą liūtų, šernų ir kitų laukinių gyvūnų. Padedamas Apolono šią užduotį įvykdė. Per vestuves Admetas užmiršo paaukoti Artemidei, todėl užpykusi pasiuntė į jaunavedžių guolį daugybę gyvačių kaip pranašystės ženklą, kad greitai jo laukia mirtis. Pagal Euripido tragediją Alkestidė, vietoj Admeto mirti nesutikus net jo tėvams, pasiaukojo žmona Alkestidė, kad jis gyventų amžinai, tačiau vyro draugas Heraklis atėmė jos sielą iš mirties dievo Tanato. Admeto prašymu dievai jam ir Alkestidei leido gyventi amžinai.
Alkestidė ir Admetas tariasi su orakulu (freska, Tragiko poeto namas, Pompėjai)
Alkestidės vardu pavadintas asteroidas nr. 124 (1872 atrado Jungtinių Amerikos Valstijų astronomas Christianas Heinrichas Friedrichas Petersas, 1813–90).
1825