Alkibiãdas (Alkibiadēs) apie 450 404 pr. Kr., Atėnų valstybės veikėjas ir karvedys. Iš Alkmajonidų giminės. Periklio sūnėnas ir globotinis. Sokrato mokinys.
Iškilo per Peloponeso karą, po Nikijo taikos (421). 420 išrinktas strategu, agitavo atnaujinti karą su Sparta. 415 jo iniciatyva surengta karinė ekspedicija į Siciliją ginti Segestos miesto nuo Sirakūzų. Jos metu dėl kaltinimų Atėnuose nugriovus dievui Hermiui pašvęstus stulpus (hermas) pabėgo į Spartą. Patarė Spartos karaliui įsikišti į Sirakūzų reikalus (todėl 413 prie Sicilijos salos atėniečių laivynas buvo sunaikintas) ir užimti Dekelėjos tvirtovę Atikoje.
Trumpai tarnavo Persijos satrapui Tisafernui; vėl grįžo vadovauti atėniečių laivynui ir sumušė spartiečius jūrų mūšyje prie Abido (411), jungtines spartiečių ir persų pajėgas – prie Kiziko (410). Atėnuose išrinktas strategu, tačiau atėniečių laivynui pralaimėjus prie Notijo kyšulio (407) buvo nušalintas. Nužudytas pakeliui į Persijos karaliaus dvarą.
1606