Alkionėjas

Alkionjas (Alkyoneus), graikų mitologijoje – gigantas. Urano ir Gajos (Žemės) sūnus. Apie Alkionėją pasakojama Apolodoro vardu pavadintame graikų mitų rinkinyje Apolodoro biblioteka (sukurtas 1 amžiuje) ir Pindaro Epinikijose (Epinikia). Alkionėjas dar vadinamas ir Jaučiaganiu, nes nuvarė Helijo bandą. Istme užpuolė Heraklį ir, metęs uolos nuolaužą, sudaužė 12 vežimų ir užmušė 25 žmones. Iš pradžių Heraklis bandė Alkinoją nukauti strėle, bet likdavo nesužeistas, nes buvo neįveikiamas tol, kol lietė gimtąją Flegrijos žemę, teikusią jam jėgų. Per gigantomachiją Heraklis nunešė Alkionėją į Bojotiją ir ten kuoka užmušė. Po Alkionėjo mirties, jo dukros alkionidės iš sielvarto šoko į jūrą ir buvo paverstos jūros paukštėmis.

1825

-Jaučiaganis