alkoholiniai gėrimai

alkohòliniai grimai, svaigeji grimai, gėrimai, kurių tūrinė etanolio (etilo alkoholio) koncentracija daugiau kaip 1 %. Yra įvairaus stiprumo, skonio ir aromato. Gaminami iš maistinės žaliavos. Pagal etanolio kiekį alkoholiniai gėrimai skirstomi į stipriuosius (apie 20–80 % etanolio) ir silpnuosius (1–20 %). Stiprieji alkoholiniai gėrimai: antpilas (18–20 % stiprumo, apie 30 % sudaro natūralios vaisių ir uogų sultys), aperityvas (17–20 %, gaminamas iš likerio ir degtinės gaminių), arakas (apie 60 %, gaminamas iš ryžių, palmių sulčių), brendis (apie 50 %, gaminamas iš distiliuoto vyno arba vaisių ir uogų fermentuotų sulčių), degtinė (dažniausiai 40 %, gaminama iš rektifikuoto spirito; kitos degtinės rūšys: pulkė – iš agavos sulčių, sakė – iš ryžių, vynuogių degtinė – iš vynuogių sulčių), džinas (45 %, gaminamas spiritu užpilant kadagio uogas, apelsinų žieveles ir kitus prieskonius), kalvadosas (43 %, gaminamas iš 62–70 % stiprumo obuolių spirito, laikomo ąžuolinėse statinėse), konjakas (40 %, gaminamas iš konjako spirito, laikomo ąžuolinėse statinėse), likeris (stiprieji likeriai – 35–45 %, gaminami iš 75–80 % stiprumo aromatinio spirito; desertiniai – 25–35 %, gaminami iš vaisių ir uogų spirituotų sulčių, morsų, trauktinių, aromatinio spirito; kremai – 20–23 %, gaminami iš spirituotų sulčių, aromatinio spirito, trauktinių), punšas (17–40 %, cukraus 35–40 g/100 ml, gaminamas iš vaisių ir uogų spirituotų sulčių bei morsų, rektifikuoto spirito, trauktinių, vyno, konjako ir kitų priedų), romas (40–80 %, gaminamas iš romo spirito, laikomo ąžuolinėse statinėse), trauktinė (stipriosios karčiosios – 40–60 %, pagrindinę dalį sudaro žolių, sėklų ir kitų augalų dalių spiritinis užpilas, prie jų priskiriamas balzamas – 40–50 %; pusiau saldžiosios – 30–40 %, gaminamos iš spirituotų sulčių, morsų, antpilų; saldžiosios – 16–25 %, gaminamos kupažuojant vaisių ir uogų sultis bei morsus, aromatinį spiritą, cukraus sirupą), viskis (45 %, gaminamas iš suraugintos distiliuotos miežių, rugių ir kukurūzų misos, laikomos ąžuolinėse statinėse). Silpnieji alkoholiniai gėrimai: alus, kumysas, midus, vynas. Alus (3,5–9,5 %) daromas iš miežių salyklo, grūdų ekstraktų ir kitų nesalyklinių medžiagų (žirnių, miežių, ryžių, kukurūzų, apynių). Kumysas (1–3 %) gaminamas iš kumelės (daugiausia), asilės, kupranugarės pieno. Midus (10–16 %, cukraus 16–20 g/100 ml) gaminamas iš bičių medaus, cukraus, apynių pridedant kadagio uogų, liepos žiedų, pipirmėtės lapų, čiobrelių, spanguolių sulčių ir kitų. Vynas gaminamas iš vynuogių sulčių (vynuogių vynas), kitų vaisių ir uogų sulčių, palmių cukringų sulčių (palmių vynas). Skiriamas stalo vynas (10–20 %) – sausas (iki 14 %, cukraus 0–2,5 g/100 ml), pusiau sausas (cukraus 2,5 g/100 ml) ir pusiau saldus (cukraus iki 8 g/100 ml); spirituotas vynas – stiprus (17–20 %, cukraus 14 g/100 ml), desertinis (12–17 %) ir likerinis (18 %); aromatizuotas vynas (vermutas, 16–18 %, cukraus 12 g/100 ml); putojantis vynas (gaunamas natūraliu būdu vykstant antriniam vyno medžiagų rūgimui hermetiškai uždarytuose buteliuose arba rezervuaruose su slėgiu) – šampanas (9–12 %; briutas – cukraus iki 1 g/100 ml, sausas – iki 3 g/100 ml, pusiau sausas – iki 5 g/100 ml, pusiau saldus – iki 8 g/100 ml ir saldus – iki 11 g/100 ml) ir gazuotas vynas (dirbtinai prisotintas CO₂).

alkoholinių gėrimų gamyba