alkohòlio kontròlė, valstybinė reguliavimo priemonės mažinant šalyje bendrąjį alkoholio produktų suvartojimą, jų vartojimo nulemtus kenksmingus žmonių sveikatai ir šalies ūkiui padarinius.
LIETUVOJE valstybinės alkoholio kontrolės principus apibrėžia Alkoholio kontrolės įstatymas (1995, nauja įstatymo redakcija 2004). Jo laikymąsi garantuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Įstatyme numatyta: mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą; skatinti įmones gaminti ir importuoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etanolio koncentracija daugiau kaip 22 %; remti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą; riboti alkoholinių gėrimų pardavimą ir vartojimą; dalį akcizų už alkoholinius gėrimus skirti sveikatos ir kultūros programoms įgyvendinti; informuoti visuomenę apie alkoholio vartojimo socialinę ir ekonominę žalą; remti blaivybės organizacijų veiklą; skatinti laisvos nuo alkoholio socialinės aplinkos formavimą ir socialinę veiklą; riboti alkoholio reklamą. Gaminti alkoholio produktus leidžiama tik Vyriausybės arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus turinčioms įmonėms. Draudžiama gaminti naminius alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18% (alaus ne didesnė kaip 9,5 %). Vyriausybė nustato alkoholinių gėrimų importo bei prekybos tvarką (draudžiama pardavinėti asmenims iki 18 metų; ribojama prekybos vieta, laikas). Už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, ekonominės sankcijos (baudos, leidimų panaikinimas).
3116