Federico da Montefeltro alkova (15 a. antra pusė, manoma, dailininkas G. A. da Camerino) kunigaikščių rūmuose Urbino
alkovà (pranc. alcôve < arab. al-qubbah – arka, skliautas), paaukštinimu, baliustrada atskirta poilsio, miego vieta patalpoje; niša lovai arba mažas, be langų miegamasis. Alkovų jau buvo romėnų, arabų gyvenamuosiuose namuose. Nuo 17 a. vidurio ėmė plisti Prancūzijoje, nuo 18 a. ir kitose Europos šalyse. Lietuvoje alkovos buvo įrengiamos klasicistiniuose dvarų rūmuose (Antašavos dvaro rūmai, 19 a. pradžia, architektas M. Šulcas).
Imperatorienės Marijos Luizos kambarys su alkova Didžiojo Trianono rūmuose Versalyje (19 a. pirma pusė)
2271