alotònai (gr. allos – kitas, kitoks + tonos – įtempimas, kirtis), poziciniai tonemos (priegaidės arba tono) variantai. Pvz., bendrinės lietuvių kalbos priegaidės turi vienokius alotonus balsiniuose skiemenyse, kitokius – dvigarsiniuose. Dauguma šiaurės žemaičių skiria laužtinį (ˆ) ir staiginį (´) akūtinės (tvirtapradės) priegaidės alotonus: antrasis tariamas tada, kai ir tolesnis skiemuo turi akūtinę priegaidę, pirmasis – visais kitais atvejais, plg.: spárdâu ‘spardau’: spârda ‘spardo’; tárpâ ‘tarpai’: târps ‘tarpas’. Būdingas daugelio rytų aukštaičių tvirtagalės priegaidės alofonas yra vadinamoji vidurinė priegaidė (s), pasirodanti žodžio gale, plg.: vakas: laiva, pelis: tepe.
1824