Dopsch Alphons (Alfonsas Dòpšas) 1868 06 14Lobozic (Bohemija, dabar Lavozice, Čekija) 1953 09 01Viena, Austrijos istorikas medievistas. Habil. dr. (1893).
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1886 studijavo istoriją Vienos universitete. 1889–91 dirbo Austrijos istorijos institute Vienoje. 1890 apgynė filosofijos daktaro disertaciją, skirtą 18 a. lokalinės istorijos problematikai, 1893 – habilitacinę disertaciją. Nuo 1892 leido Karolingų epochos dokumentų rinkinį Apie Vokietijos istorijos paminklus (Die Monumenta Germanie Historica). 1898–1936 Vienos universiteto profesorius, 1920–21 rektorius.
Tyrė Vakarų Europos socialinę ir ekonominę istoriją. Buvo plačiai pripažintas diplomatikos, paleografijos ir kitų pagalbinių istorijos disciplinų žinovas.
Teorinės nuostatos
A. Dopschas – istoriografijos vadinamosios kritinės krypties atstovas. Panaudodamas archyvinę medžiagą atmetė daugelio istorikų pripažintą senovės pasaulio ir vidurinių amžių periodizaciją, pagal kurią Romos imperijos žlugimas buvo senųjų laikų pabaiga ir vidurinių amžių pradžia. Vietoje šio tradicinio požiūrio A. Dopschas siūlė pripažinti egzistavus gana ilgą pereinamąjį laikotarpį, kai senovės germanai palaipsniui perėmė romėniškas politikos, teisės tradicijas ir ūkininkavimo formas. Jo požiūriu, senovės pasaulis ne staiga žlugo, bet prasitęsė ankstyvųjų vidurinių amžių epochoje (vadinamoji kontinuiteto teorija, kurios pradininkas ir yra A. Dopschas), germanai buvo organiški antikinės tradicijos perėmėjai, o ne griovėjai ir barbarai (romėnų‑germanų sintezė).
Alphonsas Dopschas (iki 1928)
5–6 a. frankų genčių tėvoniją ir su ja susijusią teisinės sistemos raidą laikė kapitalistinių santykių, egzistavusių šalia feodalizmo kaip politinės sistemos, užuomazga. Manė, kad istorijos proceso šuolių, perversmų ar revoliucijų vaidmuo yra palyginti nedidelis ir dažnai nepagrįstai sureikšminamas.
A. Dopscho teorinės nuostatos turėjo įtakos L. Karsavinui rengiant darbus apie žlungančios Romos imperijos ir ankstyvųjų vidurinių amžių Vakarų Europos religines bendruomenes (Romos imperijos žlugimas L. Karsavino, vėliau jo mokinio J. Jakšto irgi laikytas ilgu procesu).
Veikalai
A. Dopscho pagrindiniai veikalai: Austrijos imperijos istorija (Österreichische Reichsgeschichte, 1901, 21968), Alpių slavų senoji socialinė ir ekonominė struktūra (Die ältere Sozial- und Wirtschaftsverfassung der Alpenslaven, 1909, 21968), Ekonominiai ir socialiniai Europos kultūros raidos pagrindai nuo Cezario laikų iki Karolio Didžiojo (Wirtschaftliche und soziale Grundlagen der europäischen Kulturentwicklung aus der Zeit von Cäsar bis auf Karl den Großen, 2 dalys, 1923–24), Natūrinė ekonomika ir pinigų ekonomika pasaulio istorijoje (Naturalwirtschaft und Geldwirtschaft in der Weltgeschichte, 1930, 21968), Nemokami prekių ženklai Vokietijoje (Die freien Marken in Deutschland, 1933, 21968), Ekonomika ir kultūra (Wirtschaft und Kultur, 1938, 21966), Karolingų laikotarpio ekonominė raida, pirmiausia Vokietijoje (Die Wirtschaftsentwicklung der Karolingerzeit vornehmlich in Deutschland, 2 dalys, 1962), Valdymas ir valstiečiai vokiečių imperijos epochoje (Herrschaft und Bauer in der deutschen Kaisеrzeit, 1964).
Alphonsas Dopschas ir Lietuva
20 a. 4 dešimtmetyje L. Karsavino prašymu ir rekomendacija A. Dopschas vadovavo jaunų lietuvių istorikų J. Jakšto ir Antano Vasiliausko mokslo darbams, šiuos istorikus integravo į savo istorijos seminarus Vienos universitete.
-Alphons Dopsch; -Alfonsas Dopšas
L: H. Vollrath Alfons Dopsch / Deutsche Historiker Bd. 7 Göttingen 1980; Th. Buchner Alfons Dopsch (1868–1953). Die „Mannigfaltigkeit der Verhältnisse“ / Österreichische Historiker 1900–1945. Lebensläufe und Karrieren in Österreich, Deutschland und der Tschechoslowakei in wissenschaftsgeschichtlichen Porträts Viena 2008.
1088