Alšėnų kunigaikščiai

Alšnų kunigáikščiai, Alšėnškiai, 13–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių kunigaikščių giminė. Priėmė stačiatikių tikėjimą (išskyrus Povilą Alšėniškį). Kunigaikščio Algimanto sūnus Jonas Alšėniškis nuo 14 a. pabaigos valdė Alšėnų dalinę kunigaikštystę. Jono sūnūs Andrius (jo duktė Sofija Jogailienė buvo Lenkijos karaliaus Jogailos ketvirtoji žmona) ir Simonas (m. 1433) Algimantaičiai buvo Vilniaus–Radomo susitarimo (1401), Simonas – ir Melno taikos sutarties (1422) liudytojai; šis buvo ir vienas svarbiausių veikėjų 1432 Ašmenoje nuverčiant nuo sosto Lietuvos didįjį kunigaikštį Švitrigailą. Už tai broliai buvo suimti ir nužudyti. Jų brolis Mykolas (m. 1448) buvo Kijevo vietininkas (minimas 1422 kaip Melno taikos sutarties liudytojas). Remdamas Švitrigailą 1433 pradžioje prie Maladečinos sumušė Žygimanto Kęstutaičio kariuomenę. 1433 perėjo į jo pusę (gal dėl brolių nužudymo); ties Kaunu pateko į Švitrigailos nelaisvę.

Alšėnų kunigaikščių herbas

Ketvirtas brolis Aleksandras, Švitrigailos šalininkas, 1405 išdavė Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą, perėjo tarnauti Maskvos didžiajam kunigaikščiui ir iki 1408 valdė Pereslavlį. Turbūt grįžo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Simono sūnus Jurgis, mirus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Kęstutaičiui, 1440 į Alšėnus sukvietė Ponų Tarybą, iškėlusią į didžiuosius kunigaikščius Kazimierą Jogailaitį. Lydėjo Kazimierą į Lenkiją, čia šis 1447 buvo karūnuotas karaliumi. Dalyvavo Lenkijos Petrakavo (1446), Liublino (1448) ir Parczewo (1453) seimuose. 1458 tapo opozicijos Kazimierui vadovu (didžiuoju kunigaikščiu ketino skelbti Simoną Olelkaitį).

Jurgio sūnus Aleksandras Alšėniškis 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje buvo valstybės veikėjas. Kitas sūnus Simonas (m. 1505) nuo 1490 buvo Lucko seniūnas. 1491 atmušė Krymo totorių antpuolį į Voluinę, tapo Voluinės žemės maršalka. 1500–02 (kai Konstantinas Ostrogiškis buvo maskvėnų nelaisvėje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas.

Aleksandro sūnus Jonas (Jonušas) 1488 studijavo Krokuvos universitete. 1501–04 Slanimo seniūnas, nuo 1511 Valkavisko vietininkas. Kitas sūnus Jurgis (m. 1510) nuo 1508 buvo Kijevo vaivada. Žymiausias Aleksandro sūnus – Vilniaus vyskupas (nuo 1536) Povilas Alšėniškis. Jurgio sūnus Jonas (Jonušas; m. po 1549) 1530 kovojo su totoriais. Nuo 1542 Kijevo, nuo 1544 Trakų vaivada.

Alšėnų kunigaikščių turtus paveldėjo Sapiegos.

683

2454