alterãcija (lot. alteratio – pak(e)itimas), audinių ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos struktūros pakitimai, dėl kurių sutrinka jų gyvybinės funkcijos. Žalojantys veiksniai (deguonies trūkumas, mikrobai, cheminės medžiagos, vaistai, fizinis poveikis, imuninės reakcijos, genetiniai defektai, mitybos sutrikimai) pažeidžia ląstelės medžiagų apykaitą. Viršijus ląstelių adaptacines galimybes sutrinka jų homeostazė. Ląstelės ir tarpląstelinės medžiagos reakcija į žalojantį veiksnį priklauso nuo paties veiksnio, poveikio trukmės ir ląstelės būklės. Metaboliškai aktyvios ląstelės jautresnės pažeidimui. Sukeliami pokyčiai būna praeinantys (grįžtamieji), nuolatiniai (negrįžtamieji), paveldimi (mutacijos) arba gali baigtis ląstelės mirtimi. Ląstelės vidinės struktūros yra susijusios, todėl pažeidus vienas pakenkiamos ir kitos. Tarpląstelinėje medžiagoje, kurią sudaro pagrindinė medžiaga (hialurono rūgštis, proteoglikanai, fibronektinas) ir struktūriniai baltymai (kolagenas, elastinas), pakitus nors vienam komponentui atsiranda viso audinio alteracija. Dėl išplitusios alteracijos žūva pavienė ląstelė arba atsiranda audinio, organo nekrozė. Žuvus pavienėms ląstelėms dėl aplinkinių ląstelių regeneracijos audinys užgyja. Gyjant didesnei audinio nekrozei lieka defektas (randas, cista).
2259