alteracija

alterãcija (lot. alteratio – pak(e)itimas), diatoninio garsaeilio (diatonika) garso paaukštinimas arba pažeminimas pustoniu (rečiau tonu, 1/4 arba 3/4 tono). Alteruojami tiek melodinės linijos (balso), tiek akordo garsai. Natų rašyboje alteracija žymima alteracijos (chromatiniais) ženklais (diezais ir bemoliais). Paaukštinus garsą pustoniu prie jo raidinio pavadinimo pridedama galūnė is, o tonu – isis (pvz., f, fis, fisis), prie skiemeninio pavadinimo – diez arba dubl-diez (pvz., fa, fa-diez, fa-dubl-diez). Pažeminus garsą pustoniu prie jo raidinio pavadinimo pridedama galūnė es, o tonu – eses (pvz., f, fes, feses; išimtį sudaro garsai e ir a, jiems atitinkamai rašoma galūnė s arba ses, pvz., e, es, eses, a, as, ases), prie skiemeninio pavadinimo – bemol arba dubl-bemol (pvz., fa, fa-bemol, fa-dubl-bemol). Tonacinėje sistemoje alteracija pagal funkciją būna derminė (sustiprina nepastoviųjų laipsnių veržlumą į pastoviuosius) ir moduliacinė (vartojama pereiti iš vienos tonacijos į kitą).